(dar kartą papildytas visas tekstas)

Vašingtonas, sausio 14 d. (dpa-AFP-ELTA). Danijos ir Jungtinių Valstijų nuomonės dėl Grenlandijos ateities iš esmės skiriasi ir sprendimas nebuvo rastas, trečiadienį po Vašingtone įvykusio susitikimo su aukščiausiais JAV pareigūnais pareiškė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas.

Susitikimas su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir viceprezidentu J. D. Vance‘u buvo surengtas po to, kai Baltieji rūmai ėmėsi daryti spaudimą ir tvirtinti, kad Jungtinės Valstijos dėl saugumo priežasčių turi perimti Grenlandiją.

Esama „esminių nesutarimų“, žurnalistams sakė L. L. Rasmussenas. Derybose taip pat dalyvavo Grenlandijos užsienio reikalų ministrė.

Jungtinėms Valstijoms „visiškai nebūtina“ užimti Grenlandiją, kur Vašingtonas jau seniai turi karinę bazę, tvirtino Danijos diplomatijos vadovas.

„Mums nepavyko pakeisti Amerikos pozicijos. Akivaizdu, kad prezidentas nori užkariauti Grenlandiją. Ir mes labai aiškiai pasakėme, kad tai neatitinka Karalystės interesų“, – pažymėjo L. L. Rasmussenas ir taip pat paragino Vašingtoną „pagarbiai“ bendradarbiauti dėl šios Arkties salos.

Jis sakė, kad šis klausimas yra „labai jautrus“ Grenlandijos ir Danijos, ištikimos JAV sąjungininkės, kurios kariai žuvo kartu su amerikiečiais Afganistane ir Irake, žmonėms.

„Idėjos, kurios negerbtų Danijos Karalystės teritorinio vientisumo ir Grenlandijos žmonių apsisprendimo teisės, žinoma, yra visiškai nepriimtinos“, – dėstė L. L. Rasmussenas.

Jis sakė, kad abi pusės įsteigs komitetą, kurio nariai susitiks per kelių savaičių laikotarpį, jog išsiaiškintų, ar įmanoma padaryti pažangą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš tai dar kartą pakartojo savo norą perimti Grenlandijos kontrolę, o Baltieji rūmai kiek anksčiau pažymėjo, kad svarstomi visi scenarijai, įskaitant įsigijimą arba karinius veiksmus.

„NATO tampa daug grėsmingesnė ir veiksmingesnė, kai Grenlandija yra Jungtinių Valstijų rankose. Bet kas mažiau yra nepriimtina“, – savo platformoje „Truth Social“ nurodė jis, paminėdamas Rusijos ir Kinijos keliamą riziką.

Danija, kuriai priklauso minima pusiau autonominė Arkties sala, turtinga mineralų, nedelsdama didina savo karinį buvimą Grenlandijoje ir aplink ją. Ši Europos Sąjungos (ES) šalis, kaip ir JAV, yra Vakarų karinio aljanso NATO narė. Danija suabejojo NATO ateitimi, jei JAV ir toliau žvangins ginklais.

Vilnius, sausio 14 d. (ELTA). Tarp socialdemokratų išsiskiriant nuomonėms dėl koalicijos su „Nemuno aušra“ ateities, partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad sprendimai bus priimti vadovaujantis suvažiavime pavasarį išrinkto naujojo partijos pirmininko vizija. Visgi esamas socdemų lyderis pabrėžė, kad politinė jėga pokyčių koalicijoje nebijo. 

„Šių metų pavasarį mes turėsime partijos jubiliejų (…) ir suvažiavimą, kuriame rinksime partijos vadovybę – ir pirmininką, ir pavaduotojus. Ir aš neabejoju, kad jeigu apsispręsiu kandidatuoti, ir manęs, ir kitų kolegų, kurie ryšis kandidatuoti, bus pirmiausia paklausta, kaip jie mato partijos ateitį ir kaip jie mato atsakomybę dirbant likusį laikotarpį kadencijos parlamente, kokioje konjunktūroje, kokioje koalicijoje“, – LRT televizijai trečiadienį kalbėjo M. Sinkevičius.

Visgi pats politikas dar nepatvirtino apsisprendęs kandidatuoti į partijos vadovus.

„Tie atsakymai bus atsakyti, todėl ir aš ruošiuosi apsisprendęs, jeigu apsispręsiu teigiamai, pasakyti, kaip aš matau situaciją, ir jeigu bus apsispręsta dėl manęs ar dėl kito lyderio, aš manau, kad seksime tuo lyderiu, kuriuo pasitikės politikai“, – aiškino jis.

Anot M. Sinkevičiaus, partija šiuo metu yra „stebėsenos būsenos“, vertina, pasak politiko, „dinamišką“ situaciją, tačiau nenori priimti skubotų sprendimų.

„Mes esame stebėsenos būsenos, bet mes žingsnius, jeigu žengsime, atliksime pamatuotai, su aiškiu planu, su neįėjimu į chaosą. Supraskite, net jeigu tie pokyčiai būtų nuspręsti daryti, mes jų nebijome. Vis tiek pokyčių tarpas turi būti kuo mažesnis“, – teigė socialdemokratų vedlys.

Jo teigimu, socialdemokratams tenka atsakomybė dėl valstybės saugumo ir stabilumo, darbų tęstinumo.

„Priimant bet kokį sprendimą, ypač mums, turintiems didžiausią atsakomybę, reikia jį savotiškai išnešioti – t. y. jį paruošti, turėti aiškų planą, o ne „strykt pastrykt“, mes dabar skiriamės, o kas bus rytoj, pamatysime rytoj. Tai čia nerimta, dėl to galima mus kritikuoti, kad mes lėti, kad mes inertiški, kad mes nenorime, lyg nedrąsūs, bijome kažko. Nieko mes nebijome, mes skaičiuojame“, – tikino M. Sinkevičius.

ELTA primena, kad nauja valdančioji koalicija sudaryta vasarą po to, kai pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie tuometį premjerą Gintautą Palucką bei jo verslo ryšius liepos pabaigoje politikas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. 

Naują socialdemokratės Ingos Ruginienės vadovaujamą Ministrų kabinetą suformavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.

(papildyta nuo 4 pastraipos)

Vilnius, sausio 14 d. (ELTA). Nėra pagrindo bet kokioms diskusijoms apie už rengimąsi šnipinėti Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio statusą, sako socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius.

„Pagrindo bet kokioms diskusijoms dėl Algirdo Paleckio statuso nėra. Tai asmuo, kuris Lietuvos teismo sprendimu yra pripažintas kaltu už pasikėsinimą šnipinėti Rusijos Federacijos naudai, vykdant jos žvalgybos nurodymus.  A. Paleckis šiuo metu atlieka teisėtai paskirtą bausmę“, – savo „Facebook“ paskyroje trečiadienį teigė M. Sinkevičius.

Taip jis sakė po socialdemokratų garbės pirmininko Vytenio Povilo Andriukaičio pasisakymų, esą A. Paleckis yra politinis kalinys – tinklalaidėje politika.lt jis sakė, kad, jeigu būtų jo valia, politikas nebūtų siūlęs Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, pagal kurias A. Paleckis sėdi kalėjime.

Vėliau trečiadienį M. Sinkevičius tikino manantis, kad šis partijos kolegos pasisakymas buvo „žmogiška klaida“.

„Galbūt nebuvo tinkamai interpretuotas arba komunikuodamas ir reikšdamas poziciją pasakė viena, o norėjo pasakyti ką kitą“, – LRT televizijai kalbėjo socialdemoktarų lyderis, pažymėdamas, kad išklausys V. P. Andriukaičio pozicijos.

M. Sinkevičius taip pat sakė besilaikantis nuomonės, kad Lietuvoje nėra politinių kalinių.

„Padarytas nusikaltimas prieš mūsų valstybę, jis yra gėdingas, už jį atliekama reali laisvės atėmimo bausmė“, – sakė politikas.

ELTA primena, kad A. Paleckis šiuo metu Kauno kalėjime atlieka bausmę už rengimąsi šnipinėti Rusijai. Generalinė prokuratūra jį su bendrininku Deimantu Bertausku kaltino rinkus Rusijos žvalgybą dominančią informaciją. Kaip teigė prokuratūra, jiems buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

A. Paleckis taip pat laikomas vienu iš „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų, šią asociaciją teismas likvidavo kaip veikiančią prieš Lietuvą.

2012 m. tuometinis partijos „Frontas“ lyderis A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai radijo laidoje pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“. Šioje byloje jam buvo skirta piniginė bauda.

A. Paleckiui partizanų šmeižimo byloje paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę subendrinus su anksčiau paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vilnius, sausio 14 d. (ELTA). Valdančiųjų „aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant sprendimą Lazdijų rajone steigti naują poligoną, artimiausią savaitę planuojama šaukti koalicinę tarybą, kur partneriui bus pateikta daugiau informacijos šiuo klausimu, sako socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė.

„Apie veiksmus (dėl R. Žemaitaičio pasisakymų – ELTA) čia galbūt kalbėti būtų nelabai tikslinga, bet pagrindinis veiksmas, ką ir šiandien prezidiume kalbėjome, kad reikėtų artimiausiu metu susirinkti koalicinei tarybai ir pasikalbėti“, – Eltai po socialdemokratų prezidiumo posėdžio trečiadienį sakė O. Leiputė.

„Priimtas sprendimas (steigti poligoną – ELTA) buvo gruodžio antroje pusėje, (…) ir koalicinėje tarybos mes diskusijos neturėjome apie tai. Vertinant nacionalinio saugumo reikalus, be abejo, tai yra aktualu, (…) mes aptarsime tai su koalicijos partneriais. Kol kas tie pasikalbėjimai buvo neformalūs, tarp frakcijų, bet ne koalicinės tarybos formate“, – teigė ji.

Pasak jos, greičiausiai koalicinės tarybos posėdis bus šaukiamas kitą savaitę.

R. Žemaitaitis anksčiau kritikavo, kad poligono Lazdijuose steigimo klausimas nebuvo aptartas koalicijoje, teigė, kad jis šaliai nėra reikalingas, nes esami poligonai nėra naudojami pilnu efektyvumu.

„Žiūrėčiau ne kas ką pasako, o apie tą turinį – kodėl reikalingas (poligonas – ELTA), ką apie tai galvoja koalicijos partneriai, jeigu (..,) toks sprendimas išsakytas Valstybės gynimo tarybos ir vyksta rimti svarstymai, tai be poreikio apie tokius dalykus tikrai niekas nekalba“, – teigė O. Leiputė.

„Tas diskusijas mes tikrai paplėtosime, manau, bus pateikta daugiau informacijos koalicijos partneriui“, – sakė politikė.

Sako, kad aptars skirtingas nuomones partijoje dėl koalicijos su „aušriečiais“ 

Pastaruoju metu valdančiojoje koalicijoje netrūksta įtampų, nes dalis socialdemokratų partijos narių vis aktyviau kelia klausimus dėl „Nemuno aušros“ tolesnio buvimo joje. 

Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius šią savaitę taip pat pripažino, jog nerimas dėl šio klausimo bendrapartiečių gretose pastaruoju metu ne slūgsta, o auga. 

Paklausta apie koalicijos su „aušriečiais“ ateitį, O. Leiputė teigė, kad partijoje šiuo klausimu nuomonės išsiskiria, todėl dabar, tarpsesijiniu laikotarpiu, yra geras laikas tai aptarti su skirtingais partijos skyriais.

„Kai kuriais klausimais ir Remigijaus požiūris yra skirtingas, ir frakcijos, ir kito koalicinio partnerio, ir mūsų požiūris į jų siūlomus kai kuriuos klausimus šiek tiek skiriasi. Tai, kas yra suplanuota Vyriausybės programoje, yra realizuojama, o tos atskiros iniciatyvos arba reakcijos į tuos sprendimus yra skirtingos“, – tikino socialdemokratė.

„Manau, patys koalicijos partneriai yra darbingi ir mes randame sprendimus suplanuotais klausimais, (…) kitas dalykas, jeigu klaustumėt apie viešus vertinimus ir retoriką, tai ji ne visada yra priimtina, bet kitam žmogui negali pasakyti, kaip jam kalbėti, kokiu tonu ir kokius žodžius parinkti. Norėtųsi, kad ta politinė kultūra būtų aukštesnio lygio ir dialogas tarp visų politikų“, – sakė O. Leiputė.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę. 

Vis tik, dėl tokio sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas.

Vėliau Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodė, kad poligonas būtų padalintas į dvi funkcines dalis. Į visą numatomą poligono teritoriją patenka 90 sodybų – 13 iš jų priklausytų karinio šaudymo zonai, todėl gyventojai būtų iškeldinami. 

Likusių 77 sodybų savininkai galėtų nuspręsti, ar pasilikti, ar išsikelti – pastaruoju atveju, gyventojų turimą sklypą išpirktų valstybė.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų.

Ketvirtadienį susitikti su vietos bendruomene susitikti vyks šalies vadovas su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu. 

Kyjivas, sausio 14 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad energetikos sektoriuje bus paskelbta nepaprastoji padėtis. Dėl nepaliaujamų Rusijos smūgių šalyje nutrūksta šilumos ir elektros tiekimas esant stingdančiai žiemos temperatūrai. 

Pastaraisiais mėnesiais Maskva kasdien apšaudo Ukrainą dronais ir raketomis, taikosi į energetikos infrastruktūrą ir nutraukia elektros energijos bei šildymo tiekimą žiemos viduryje. 

„Bus įsteigtas nuolatinis koordinavimo štabas, kad būtų galima reaguoti į padėtį Kyjivo mieste. Apskritai Ukrainos energetikos sektoriuje bus paskelbta nepaprastoji padėtis“, – po susitikimo dėl susidariusios padėties sakė V. Zelenskis. 

Jis taip pat įsakė vyriausybei sustiprinti pastangas gauti sąjungininkų paramą, panaikinti atsarginio energijos tiekimo reguliavimą ir peržiūrėti komendanto valandos taisykles. „Taip pat vyksta darbai, siekiant reikšmingai padidinti elektros energijos importo apimtį“, – pridūrė prezidentas. 

Apie 400 gyvenamųjų pastatų Kyjive kelias dienas neturi šildymo. Po didelio masto Rusijos atakos praėjusį penktadienį pusė sostinės neturėjo šildymo ir elektros, sakė meras Vytalijus Klyčko. 

„Padėtis Kyjive labai sunki – pirmą kartą tokia per ketverius plataus masto karo metus“, – socialiniuose tinkluose teigė meras. 

Temperatūra Kyjive naktį gali nukristi iki 15 laipsnių pagal Celsijų šalčio. 

Meras pridūrė, kad šiuo metu gyventojai turi elektrą maždaug tris valandas per parą ir iki dešimties valandų, o kai kur net daugiau, jos neturi.

Kyjivo ir aplinkinių regionų valdžios institucijos paskelbė avarinius elektros energijos tiekimo nutraukimus ir teigia, kad šaltis apsunkina jų darbą. 

Nuo praėjusio penktadienio valdžios institucijos įsteigė 1200 avarinių šildymo centrų. Palapinėse žmonės gali sušilti, įkrauti įrenginius ir gauti karšto maisto bei gėrimų. Anksčiau V. Klyčko paragino sostinės gyventojus laikinai išvykti iš miesto, jei gali, kol vyksta atkūrimo darbai.

Teheranas, sausio 14 d. (dpa-ELTA). Irane nuo protestų pradžios gruodžio pabaigoje žuvo mažiausiai 3 tūkst. 428 demonstrantai, teigia žmogaus teisių organzizacija „Iran Human Rights“ (IHRNGO).

Ši Osle įsikūrusi grupė kartu nurodė, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius gali būti kur kas didesnis. Pasak organizacijos, per protestus buvo sulaikyta daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Aktyvistų grupė taip pat pareiškė susirūpinimą dėl Irano valdžios institucijų veiksmų ir įspėjo apie masines sulaikytų demonstrantų egzekucijas.

IHRNGO dar paminėjo valstybinės žiniasklaidos pranešimus, kuriuose teigiama, kad per neramumus žuvo mažiausiai 121 policijos pareigūnas, saugumo ir valstybės pajėgų narys.

Nepriklausomai patikrinti šių duomenų šiuo metu nėra galimybės.

Internetas Irane yra išjungtas jau beveik savaitę, o informacija tik lėtu tempu pasiekia išorinį pasaulį. Irano gyventojai nuo antradienio vėl gali skambinti tarptautiniais telefono numeriais.

Vašingtonas, sausio 14 d. (dpa-ELTA). Baltieji rūmai paskelbė, regis, dirbtinio intelekto sugeneruotą šunų tempiamų rogių kryžkelėje nuotrauką, siekdami pabrėžti JAV prezidento Donaldo Trumpo poziciją vykstant svarbiam susitikimui dėl Grenlandijos ateities.

Prie socialiniame tinkle X paskelbto paveikslėlio pridėta antraštė „Kuria kryptimi, Grenlandijos vyruke?“ ir matyti dvejos šunų tempiamos rogės. Vienas kinkinys jas traukia Baltųjų rūmų, kitas – Kinijos ir Rusijos link. 

Virš Baltųjų rūmų šviečia saulė, o virš Kremliaus ir Didžiosios Kinijos sienos siaučia audra. 

D. Trumpas sumenkino Danijos pastangas sustiprinti saugumą Grenlandijoje ir kelis kartus sakė, kad šunų tempiamų rogių nepakanta Arkčiai apginti. 

Jis pareiškė JAV pretenzijas į Grenlandiją saugumo sumetimais ir dėl tariamos Rusijos bei Kinijos grėsmės regione. 

Trečiadienio rytą D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ parašė, kad Grenlandija turi būti Jungtinių Amerikos Valstijų rankose. „Bet kas mažiau yra nepriimtina“, – pridūrė jis.

Vašingtonas/Gaza, sausio 14 d. (dpa-ELTA). Prasideda antrasis Gazos taikos plano įgyvendinimo etapas, kurio pagrindiniai tikslai yra nuginkluoti „Hamas“, sudaryti technokratinę vyriausybę ir pradėti atstatymą, trečiadienį pranešė JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas.

„Šiandien prezidento (Donaldo) Trumpo vardu skelbiame apie prezidento 20 punktų plano dėl Gazos konflikto užbaigimo antrojo etapo pradžią, pereinant nuo paliaubų prie demilitarizacijos, technokratinio valdymo ir atstatymo“, – tinkle „X“ parašė jis.

Islamistinės grupuotės „Hamas“, kuri kariavo su Izraeliu iki spalio mėnesį įsigaliojusių paliaubų, atstovai trečiadienį derybų tikslu viešėjo Egipto sostinėje Kaire. Egipto televizijos stotis „Al-Qahera News“ pranešė, kad dalyviai nurodė, jog susitikimo tikslas yra pasirengti Gazos taikos plano antrajam etapui.

„Antrajame etape Gazos Ruože sudaroma pereinamojo laikotarpio technokratinė palestiniečių administracija, Nacionalinis Gazos Ruožo administravimo komitetas (NCAG) ir pradedama visiška Gazos Ruožo demilitarizacija ir atstatymas“, – pridūrė S. Witkoffas.

„JAV tikisi, kad „Hamas“ visapusiškai vykdys savo įsipareigojimus, įskaitant neatidėliotiną paskutinio mirusio įkaito grąžinimą. Jei tai nebus padaryta, lauks rimti padariniai“, – pažymėjo jis.

Vašingtonas, sausio 14 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Federalinis tyrimų biuras (FTB) atliko kratą „The Washington Post“ žurnalistės, rašiusios apie JAV federalinių pareigūnų darbo vietų mažinimą, namuose. Laikraštis šį žingsnį pavadino „labai neįprastu ir agresyviu“.

 Generalinė prokurorė Pam Bondi teigė, kad krata atlikta vykdant tyrimą dėl įtariamo informacijos nutekinimo iš Pentagono, prezidento Donaldo Trumpo valdymo laikais taikančio naują žiniasklaidos ribojimo politiką. 

P. Bondi teigimu, žurnalistė „gavo ir pranešė įslaptintą ir neteisėtai nutekintą informaciją iš Pentagono rangovo“, kratos orderis buvo išduotas Pentagono prašymu. 

„The Washington Post“ įvardijo žurnalistę kaip Hannah Natanson ir teigė, kad federaliniai agentai jos namuose Virdžinijoje, netoli Vašingtono, konfiskavo darbinį nešiojamąjį kompiuterį, asmeninį nešiojamąjį kompiuterį, telefoną ir laikrodį. 

Laikraščio teigimu, žurnalistė nėra tyrimo objektas. Teisėsauga tiria sistemos administratorių, praėjusį aukščiausio lygio saugumo patikrinimą ir kaltinamą, kad parsinešė namo žvalgybos dokumentus, jie buvo aptikti jo pietų dėžutėje ir rūsyje. 

„Nutekintojas šiuo metu yra už grotų“, – socialiniuose tinkluose sakė P. Bondi. 

„Trumpo administracija netoleruos neteisėto įslaptintos informacijos nutekinimo, keliančio didelį pavojų mūsų tautos nacionaliniam saugumui, kai apie tai pranešama“, – pridūrė generalinė prokurorė.

Kyjivas, sausio 14 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynybos pajėgos dienos metu padangėse virš Kyjivo ir Černihivo sričių numušė dešimt iš dešimties Rusijos kariuomenės reaktyvinių bepiločių orlaivių, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.

Kariuomenė pažymi, kad trečiadienį, sausio 14 d., nuo 7 iki 17 val. rusai stiprino oro atakas, pasitelkdami reaktyvinius bepiločius orlaivius Kyjivo kryptimi. Skraidyklėms neutralizuoti buvo panaudotos visos būtinos priemonės, įskaitant aviaciją. 17 val. duomenimis, buvo numušta dešimt iš dešimties taikinių. Manoma, kad, ištyrę duomenis, ekspertai nustatys šių bepiločių tipą ir naudingąją apkrovą.

Rusų ataka tęsiasi – į pietus nuo Kyjivo buvo pastebėti „Shahed“ tipo bepiločiai orlaiviai-kamikadzės ir kitokie nepilotuojami orlaiviai. Piliečiai raginami neignoruoti oro pavojaus signalo. Pabrėžiama, kad kovinės operacijos tęsiamos.

Kaip jau skelbė naujienų agentūra „Ukrinform“, oro gynybos pajėgos sunaikino vieną balistinę raketą ir 89 bepiločius orlaivius, kuriais rusai puolė Ukrainą nuo sausio 13 d. vakaro iki sausio 14 d. ryto.