Vilnius, birželio 4 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl galimo piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo ir dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais pareiškė įtarimus dviem Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariams: Linui Janušoniui ir Raimondui Matemaičiui. 

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, L. Janušonis, 2019–2022 m. eidamas Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas kuro išlaidas. 

Tokiu būdu, L. Janušonis Tauragės rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 15 tūkst. 777 eurų turtinę žalą, ketvirtadienį pranešė STT.

R. Matemaitis, 2021–2022 m. eidamas Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė galimai tikrovės neatitinkančią informaciją apie avansu gautų lėšų, skirtų tarybos nario veiklai, panaudojimą kuro išlaidoms. 

Šiais veiksmais R. Matemaitis Tauragės rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 875 eurų žalą.

Nuteistas buvęs Trakų rajono savivaldybės tarybos narys Tučkovskis

Tuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pripažino buvusį Trakų rajono savivaldybės tarybos narį Tadeušą Tučkovskį kaltu dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Jam skirta galutinė 7 tūkst. eurų bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 metams.

Bylos duomenimis, T. Tučkovskis, 2019–2023 m. eidamas Trakų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pateikė jo, kaip tarybos nario išlaidų avanso apyskaitas ir išlaidų ataskaitas, jose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas transporto ir mobiliojo ryšio išlaidas. Tokiu būdu, T. Tučkovski Trakų rajono savivaldybės administracijai padarė 6 tūkst. 467 eurų turtinę žalą.

T. Tučkovskis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas.

Baudžiamasis įsakymas buvo priimtas gegužės 6 dieną. Jis jau yra įsiteisėjęs.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

Simferopolis, birželio 4 d. (dpa-ELTA). Per naują Ukrainos pajėgų dronų ataką Simferopolio mieste Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje, Rusijos duomenimis, žuvo mažiausiai keturi žmonės ir devyni buvo sužeisti. 

Maskvos paskirtas gubernatorius Sergejus Aksionovas pradžioje tinkle „Telegram“ pranešė, kad žuvusiųjų yra trys, o sužeistųjų septyni. Detalių jis nenurodė. Vėliau S. Aksionovas paskelbė apie dar vieną žuvusįjį ir du sužeistuosius per Ukrainos dronų ataką prieš vietinio susisiekimo traukinį.

Rusija 2014 m. aneksavo Krymą ir, be kita ko, naudoja pusiasalį kaip savo dalinių telkimo vietą karui pieš Ukrainą.

Kyjivas dronų smūgiais pirmiausiai nori sutrikdyti karinę logistiką. Ukraina jau daugiau kaip ketverius metus priešinasi Rusijos invazijai.

Vilnius, birželio 4 d. (ELTA). „Čekiukų“ byloje kaltu pripažintas Šiaulių miesto tarybos narys Gintautas Lukošaitis Apeliacinio teismo prašo ne tik panaikinti jam paskelbtą nuosprendį bet ir iš valstybės priteisti 6 tūkst. eurų. Šią sumą politikas išleido advokatui.

Apeliacinis teismas Vilniuje ketvirtadienį pradėjo nagrinėti tarybos nario skundą.

Posėdžio pradžioje nuteistojo advokatas Dominykas Vanhara pateikė dokumentus ir paprašė priteisti jo klientui bylinėjimosi išlaidas – 6 tūkst. eurų.

Gynėjas prašo visiškai išteisinti klientą, jis mano, kad sausį apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs Šiaulių apygardos teismas rėmėsi ne įrodymais, o prielaidomis, bylą išnagrinėjo galimai šališka teisėja, nes jos buvusio sutuoktinio įmonė turėjo atlyginti žalą už taršą, bylinėjosi su Šiaulių savivaldybe. 

Skulptorius G. Lukošaitis į Šiaulių miesto savivaldybės tarybą buvo išrinktas pagal Visuomeninio rinkimų komiteto „Artūro Visocko sąrašas – Dirbame miestui“ sąrašą. A. Visockas buvo išrinktas meru ir vadovauja savivaldybei.

„Įdomi ir keistoka byla teisės taikymo požiūriu“, – apie G. Lukošaičio bylą kalbėjo advokatas D. Vanhara.

Jis priminė šios savivaldybės kito tarybos nario Sauliaus Stasiūno „čekiukų“ bylą.

„Identiškas kaltinimas, bet Stasiūnas buvo išteisintas“, – stebėjosi advokatas.

S. Stasiūnui buvo pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, dokumentų suklastojimu, disponavimu jais bei turto pasisavinimu. Įtarta, kad politikas suklastojo 12 vnt. avanso apyskaitų ir neteisėtai gavo 855 eurus Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšų.

Advokatas D. Vanhara teismui sakė, kad G. Lukošaitis jau trečią kadenciją išrinktas tarybos nariu.

„Vadinasi, rinkėjų pasitikėjimą jis turi“, – tikino advokatas. 

Jo manymu, tarybos narys neturėjo teisės į teisingą teismą. 

Kitas posėdis vyks rugsėjo 24 d.  Per jį bus išklausytas nuteistojo pasisakymas.

„Aš tikrai turiu ką šnekėti“, – sakė G. Lukošaitis.

Skirta bauda ir uždrausta dirbti valstybės tarnyboje

ELTA primena, kad pirmosios instancijos Šiaulių apygardos teismas „čekiukų“ byloje  Šiaulių miesto tarybos nariui G. Lukošaičiui skyrė 5 tūkst. eurų baudą ir trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, tarybos narys, galbūt klastodamas avanso apyskaitas ir jas pateikdamas savivaldybei, apgaule savo naudai galėjo įgyti apie 1,6 tūkst. eurų.

Teismas nustatė, kad nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. G. Lukošaitis, eidamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario pareigas, nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2023 m. kovo 3 d. suklastojo 31 avanso apyskaitą, melagingai nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro išlaidas, nesusijusias su tarybos nario veikla. 

Teismas pripažino, kad G. Lukošaitis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, sumenkino tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą juo, pakenkė Šiaulių miesto savivaldybės ir tarybos įvaizdžiui bei sumenkino jų prestižą. 

Dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Šiaulių miesto savivaldybė ir valstybė.

Turtinė žala siekia 1 644 eurus – šią žalą patyrė Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

Šis nuosprendis neįsiteisėjo, nes buvo apskųstas Apeliaciniam teismui.       

Tai jau antroji G. Lukošaičio „čekiukų“ byla. Teismas jau yra nagrinėjęs tokio pobūdžio civilinę bylą.

Teismas yra tenkinęs prokuratūros ieškinį ir iš Šiaulių miesto tarybos nario G. Lukošaičio priteisė per 11 tūkst. eurų. Šie pinigai buvo nepagrįstai išmokėti vykdant tarybos nario veiklą 2019–2023 m. 

Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

(papildyta L. Savicko poteme)

Vilnius, birželio 4 d. (ELTA). Socialdemokratams šeštadienį žadant apsispręsti dėl koalicijos, laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako, kad jo vadovaujama politinė jėga nėra sulaukusi oficialių kvietimų pakeisti „Nemuno aušrą“ valdančiojoje daugumoje. Kartu jis pažymi, kad jei demokratai sulauktų kvietimo, jį svarstytų. 

„Jeigu demokratai bus pakviesti, jeigu nuskambės kažkoks kvietimas (…), mes tuomet svarstysime. Mes turėsime tai svarstyti pirmiausia tarp mūsų partijos skyrių. Aš norėsiu išgirsti visų partijos skyrių nuomonę, nes laiko yra praėję daug ir tik tuomet galėsime pradėti kažkokias kalbas, kokia forma, koks tas jungimasis galėtų būti“, – Eltai ketvirtadienį teigė V. Sinkevičius. 

„Kol kas kažkokių realių, apčiuopiamų pokalbių nebuvo“, – kalbėjo europarlamentaras. 

Paklaustas, ar demokratai norėtų jungtis prie koalicijos, V. Sinkevičius sako, kad tai priklausys ir nuo to, ar bus vykdomas Vyriausybės veiklos perkrovimas ir sutariama dėl aiškių prioritetinių tikslų, o ne vien siekiama padidinti koalicijos narių skaičių.

„Tai nėra klausimas, kaip kvietimo į gimtadienį – ar nori, ar nenori ateiti. Šiuo atveju mes kalbame apie labai sudėtingą laikotarpį. Mes matome, kiek daug yra nepadaryta, kiek daug yra neigiamo krūvio aplink dabartinę Vyriausybę dėl vienų ar kitų priežasčių, dėl vienų ar kitų pasirinkimų. Tai man atrodo, tas noras ar nenoras pirmiausia bus susijęs su tais artimiausiais tikslais, ko bus siekiama pasiekti“, – teigė demokratų lyderis. 

„Demokratai tikrai neis į Vyriausybę tik tam, kad taptų kažkokiu skaičiumi, pakeičiant „Nemuno aušrą“. Nemanau, kad tai kažką spręstų. Jeigu yra realus dialogas apie esminį perkrovimą, tikslus, tuomet aišku, kad mes svarstytume tą, bet pirmiausia mes turime pasikalbėti“, – sakė jis. 

Nėra gavęs pasiūlymo tapti užsienio reikalų ministru

Remdamasis šaltiniais naujienų portalas lrt.lt trečiadienį skelbė, kad posėdžiausianti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba gali priimti sprendimą keisti užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį.

Kai kurie socialdemokratų politikai neoficialiai užsimena, kad anksčiau pokalbiuose su demokratais dėl galimos koalicijos ir postų pasiskirstymo buvo užsimenama, neva dabar opozicijoje dirbanti partija norėtų užsienio reikalų ministro posto. Į jį esą galėtų pretenduoti V. Sinkevičius.

Europarlamentaras tokių kalbų nei paneigė, nei jas patvirtino. Politikas pažymi, kad šiuo metu jis tęsia darbus Europos Parlamente (EP). 

„Jokių pasiūlymų tapti užsienio reikalų ministru aš kol kas nesu gavęs. Kažkokia kritika ar komentarai dėl darbo – jie yra didesni ar mažesni visų ministrų atžvilgiu, bet kol kas aš nematau kažkokių pasikeitimų Vyriausybėje. Demokratai nėra Vyriausybės dalis. Aš tęsiu savo darbus EP“, – kalbėjo politikas.

L. Savickas: gal tai bus principinis sprendimas pradėti konsultacijas

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas taip pat nedaugžodžiavo ir pabrėžė, kad apčiuopiami pokalbiai dėl koalicijos nevyksta.

Paklaustas, ar pokalbiai nebuvimas reiškia ir tai, kad pokyčių koalicijoje nebus, parlamentaras akcentavo, jog čia galėtų pasisakyti tik socialdemokratai. 

„Čia tik patys socialdemokratai gali pasakyti. Gal tai bus principinis sprendimas pradėti konsultacijas. Mes jau vieną kartą turėjome konsultacijų pradžios momentą. Tuomet buvo susitikimai, apsvarstytos alternatyvos, sudarytos derybinės grupės“, – kalbėjo jis.

„Mes tikrai niekur nesisiūlome ir neturime poreikio siūlytis“, – pridūrė L. Savickas.

Pristatys tris scenarijus

LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad šeštadienį vyksiančiame partijos tarybos posėdyje pristatys tris galimus scenarijus dėl koalicijos ateities. 

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas pirmadienį teigė, kad koalicijos sudėtis nesikeis. 

ELTA primena, kad įtampa koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo. Tuomet dar laikinai partijos pirmininko pareigas ėjęs M. Sinkevičius savo nuomonę šiuo klausimu žadėjo pareikšti gegužės pradžioje vykusio LSDP suvažiavimo metu. Vis tik išrinktas pirmininku savo pozicijos dėl tolimesnio koalicijos darbo neatskleidė – tai pažadėjo padaryti artimiausiu metu, įvertinus visas aplinkybes. 

Kritiką dabartinei koalicijai su „Nemuno aušra“ ne kartą yra išsakę kai kurie LSDP nariai, pastaruoju metu socialdemokratų darbą su „aušriečiais“ vis dažniau sukritikuoja ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) praėjusį mėnesį atlikus kratas „aušriečių“ partijos lyderio R. Žemaitaičio ir jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės Seimo kabinetuose, gyvenamosiose vietose bei partijos būstinėje, prezidentas pareiškė, jog preciziškas tarnybų darbas padės apvalyti politinę aplinką nuo „dalykų, kurių politikoje neturi būti“.

LSDP pirmininko pavaduotojas Robertas Duchnevičius tuomet teigė, kad kratos pas „aušriečius“ tolesnį jų buvimą koalicijoje gali pasukti jiems nepalankia kryptimi.

M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad dėl darbo koalicijoje „minimalūs“ pokalbiai su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovais vyksta. Apie tai užsiminė ir šios frakcijos Seime seniūnas Lukas Savickas. Politikas tvirtino, jog „minimalūs“ pokalbiai su socdemais vyksta jau pusę metų. 

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime.

Kyjivas, birželio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynyba neutralizavo 264 Rusijos paleistus dronus, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos. 

Nuo trečiadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 293 dronus, įskaitant „Shahed“  „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius, taip pat balistinę raketą „Iskander M“.

Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numušti/neutralizuoti 264 priešo dronai.

Vienuolikoje vietų registruoti 24 dronų ir raketos smūgiai, dvylikoje – numuštų oro taikinių nuolaužos.

Vilnius, birželio 4 d. (ELTA). Seimas ratifikavo pernai Hagoje pasirašytą Konvenciją, kuria įsteigiama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija.

Šio dokumento ratifikavimą ketvirtadienį vienbalsiai palaikė 98 parlamentarai. 

Konvencija nustato Rusijos agresijos prieš Ukrainą žalą nagrinėsiančios komisijos įgaliojimus ir funkcijas, teisinį subjektiškumą, organizacinę struktūrą, paraiškų nagrinėjimo tvarką.

„Komisija bus administracinė institucija, kuri peržiūrės, vertins ir priims sprendimus dėl prašymų atlyginti žalą ar nuostolius, patirtus dėl Rusijos Federacijos tarptautinės teisės požiūriu neteisėtų veiksmų Ukrainoje arba prieš Ukrainą. Komisija nustatys kiekvienu atveju mokėtinos kompensacijos, jei tokia yra, dydį“, – nurodo Užsienio  reikalų ministerija (URM).

Pažymima, kad kad komisijos būstinė bus vienos iš Konvencijos šalių teritorijoje, taip pat ji turės biurą Ukrainoje. Beje, kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, komisijos būstinę prašoma įkurti Nyderlanduose.

Pagal Konvencijos nuostatas, komisijos veikla bus finansuojama per valstybių narių metinius privalomus įnašus ir savanoriškas lėšas. 

Konvencija įsigalios, kai ją ratifikuos 25 suinteresuotos šalys ir bus užtikrintas komisijos veiklos finansavimas.

URM teigimu, šiuo metu konvenciją yra pasirašiusios 35 valstybės ir Europos Sąjunga (ES).

ELTA primena, kad Konvenciją pernai gruodžio 16 d. Hagoje pasirašė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. 

Vilnius, birželio 4 d. (ELTA). Premjerė Inga Ruginienė pasveikino Maltos premjeru vėl tapusį Robertą Abelą.

Ministrė pirmininkė sveikinime teigė besivilianti, kad Lietuvos ir Maltos dvišaliai santykiai ateityje ir toliau stiprės.

„Kai geopolitinė padėtis sparčiai tampa vis labiau nenuspėjama, glaudus Europos partnerių bendradarbiavimas yra itin svarbus. Tikiu, kad mūsų šalių ryšiai toliau stiprės –  toliau dirbsime kartu, siekdami spręsti bendrus iššūkius ir skatinti saugumą, stabilumą bei gerovę visame mūsų žemyne“, – pranešime cituojama Vyriausybės vadovė.

ELTA primena, kad R. Abelo vedama Leiboristų partija šeštadienį laimėjo ketvirtą kartą laimėjo Maltos parlamento rinkimus.

Kyjivas, birželio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte nacionaliniame Šv. Sofijos katedros draustinyje Kyjive surengė susitikimą su NATO sąjungininkais.

Susitikimas įvyko po NATO ir Ukrainos tarybos posėdžio, kuriam pirmininkavo prezidentas Volodymyras Zelenskis ir M. Rutte.

A. Sybiha pabrėžė, kad, nepaisant valstybės agresorės bandymų jas įbauginti, šalys surengė konstruktyvias derybas.

„Putinas bandė įbauginti užsienio diplomatus ir priversti juos išvykti iš Kyjivo, bet jam nepavyko. Priešingai, Ukrainos sostinėje surengėme visos NATO Šiaurės Atlanto Tarybos susitikimą – jame dalyvavo 32 aukšto rango diplomatai su generaliniu sekretoriumi priešakyje. Diena buvo įtempta, bet tikrai produktyvi“, – sakė jis.

A. Sybiha apžvelgė pagrindinius klausimus, aptartus su partneriais.

„Kiekvieno susitikimo metu pirmiausia buvo siekiama rasti sprendimus, kaip apsaugoti žmonių gyvybes nuo Rusijos balistinio teroro, įskaitant papildomų sistemų „Patriot“ ir joms skirtų raketų „PAC-3“ tiekimą“, – kalbėjo jis.

Jis taip pat pridūrė, kad su sąjungininkais toliau bendradarbiaujama kuriant Europos priešraketinės gynybos sistemą.

„Ukraina yra pasirengusi prisidėti prie šio proceso, tačiau, norint greičiau gauti rezultatus, reikalingos bendros pastangos. Europai tai yra strateginio saugumo klausimas“, – sakė A. Sybiha.

Jis pabrėžė, kad Rusijos balistinis teroras turi būti sustabdytas ir kad tai yra bendra visų partnerių atsakomybė.

Be to, susitikimuose buvo aptarti būsimi įnašai pagal programą PURL, kurie padės Ukrainai ir toliau išlaikyti savo pozicijas mūšio lauke.

A. Sybiha pažymėjo, kad, artėjant liepos mėnesį Ankaroje numatytam NATO viršūnių susitikimui, Ukrainos ir NATO santykiai įgauna naują pagreitį.

„Šiandien [birželio 4 d.] aš pateikiau mūsų sąjungininkams konkrečius pasiūlymus, kurie Ankaroje vyksiančiame viršūnių susitikime galėtų tapti praktiniais rezultatais“, – sakė jis.

V. Zelenskio teigimu, vienas iš liepos 7-8 d. Ankaroje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo rezultatų galėtų būti sprendimas dėl priešraketinės gynybos pajėgumų.

Nikosija, birželio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Europos Sąjungos (ES) Taryba pradėjo procesą, skirtą oficialiai atverti pirmąjį derybinį skyrių „Pagrindai“ stojimo derybose su Ukraina ir Moldova, platformoje „X“ paskelbė ES Tarybai pirmininkaujantis Kipras.

„Šiandien ES Tarybai pirmininkaujantis Kipras pradėjo pasirengimą oficialiai atverti pirmąjį derybinį skyrių dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo į ES. Tai yra svarbus etapas jų integracijos į Europą kelyje ir siunčia aiškią žinią apie ES vienybę ir ryžtą“, – teigiama pranešime, kurį cituoja „Ukrinform“.

ES Tarybai pirmininkaujanti šalis pabrėžė, kad artimiausiomis dienomis bus tęsiamas intensyvus darbas, siekiant užbaigti diskusijas tarybos viduje dėl šio derybinio skyriaus oficialaus atvėrimo.

„Pirmininkaujantis Kipras, vadovaudamasis pasiekimų principu, įgyvendina plėtros procesą, kuris yra strateginis prioritetas ir viena iš daugiausiai permainų atnešančių Europos Sąjungos politikos sričių“, – priduriama pranešime.

Kaip skelbta anksčiau, pirmasis derybinis skyrius Ukrainai ir Moldovai gali būti oficialiai atvertas jau birželio 15 d.

Vilnius, birželio 4 d. (ELTA). Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje gali būti sprendžiamas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio likimas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, socialdemokratų vicepirmininkė Jūratė Zailskienė tokias kalbas neigia. Pasak jos, nėra planų keisti Lietuvos diplomatijos vadovą. 

„Manau, kad tai yra tikrai netiesa. Dėl šito galėčiau pasakyti, kad tikrai ne“, – Eltai teigė J. Zailskienė.

„Mane tai tikrai tenkina (K. Budrio darbas – ELTA). Nė jokių (priekaištų – ELTA)“, – akcentavo ji. 

Tuo metu kalbų apie galimą premjerės Ingos Ruginienės keitimą ministrė sako negirdėjusi. Vis tik, ji pabrėžia Vyriausybės vadovei priekaištų neturinti. 

„Neteko girdėti. Bet, natūralu, politiniai procesai yra toks laisvas žanras, kad bet kada gali bet kas keistis. Aš kol kas tikrai nieko nežinau“, – dėstė J. Zailskienė.

„Savo vadovei aš priekaištų neturiu, nes dirbu komandoje ir jeigu yra problemos – sprendžiame jas kartu. Man atrodo, kad viskas eina į priekį“, – pridūrė ji. 

Remdamasis šaltiniais naujienų portalas lrt.lt trečiadienį skelbė, kad posėdžiausianti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba gali priimti sprendimą keisti užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį.

Kai kurie socialdemokratų politikai neoficialiai užsimena, kad anksčiau pokalbiuose su demokratais dėl galimos koalicijos ir postų pasiskirstymo buvo užsimenama, neva dabar opozicijoje dirbanti partija norėtų užsienio reikalų ministro posto. Į jį esą galėtų pretenduoti V. Sinkevičius.

Neatskleidžia savo pozicijos dėl koalicijos

Tuo metu socialdemokratams šeštadienį žadant apsispręsti dėl koalicijos, J. Zailskienė sako kol kas nenorinti viešai atskleisti savo nuomonės dėl valdančiosios daugumos sudėties.

„Nesu iš tų, kuri pagal pirštą (iškeltą į – ELTA) orą sprendžiu. Palaukime šeštadienio, nes suvažiuos žmonės iš visos Lietuvos, bus atvira diskusija ir priimtas sprendimas“, – tikino ministrė.

„Nenorėčiau komentuoti, nes nenoriu pastatyti vežimo prieš arklį. Noriu, kad žmonės iš partijos suvažiavę išsakytų, ką jie galvoja. Nuomonės labai įvairios, tą sakau labai nuoširdžiai“, – pabrėžė socialdemokratų vicepirmininkė. 

LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad šeštadienį vyksiančiame partijos tarybos posėdyje pristatys tris galimus scenarijus dėl koalicijos ateities. 

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas pirmadienį teigė, kad koalicijos sudėtis nesikeis. Jam antrino ir LSDP valdybos nares Indrė Kižienė, Orinta Leiputė. 

ELTA primena, kad įtampa koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo. Tuomet dar laikinai partijos pirmininko pareigas ėjęs M. Sinkevičius savo nuomonę šiuo klausimu žadėjo pareikšti gegužės pradžioje vykusio LSDP suvažiavimo metu. Vis tik išrinktas pirmininku savo pozicijos dėl tolimesnio koalicijos darbo neatskleidė – tai pažadėjo padaryti artimiausiu metu, įvertinus visas aplinkybes. 

Kritiką dabartinei koalicijai su „Nemuno aušra“ ne kartą yra išsakę kai kurie LSDP nariai, pastaruoju metu socialdemokratų darbą su „aušriečiais“ vis dažniau sukritikuoja ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) praėjusį mėnesį atlikus kratas „aušriečių“ partijos lyderio R. Žemaitaičio ir jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės Seimo kabinetuose, gyvenamosiose vietose bei partijos būstinėje, prezidentas pareiškė, jog preciziškas tarnybų darbas padės apvalyti politinę aplinką nuo „dalykų, kurių politikoje neturi būti“.

LSDP pirmininko pavaduotojas Robertas Duchnevičius tuomet teigė, kad kratos pas „aušriečius“ tolesnį jų buvimą koalicijoje gali pasukti jiems nepalankia kryptimi.

M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad dėl darbo koalicijoje „minimalūs“ pokalbiai su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovais vyksta. Apie tai užsiminė ir šios frakcijos Seime seniūnas Lukas Savickas. Politikas tvirtino, jog „minimalūs“ pokalbiai su socdemais vyksta jau pusę metų. 

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime.