(papildymai visame tekste)

Vilnius, spalio 7 d. (ELTA). Vilniaus apygardos teismas antradienį europarlamentarą Petrą Gražulį pripažino kaltu dėl LGBTQ asmenų niekinimo ir skyrė jam 10 tūkst. eurų piniginę baudą.

Kaip paskelbė baudžiamąją bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas Audrius Cininas, nuteistasis taip pat turės atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, tai yra apie 5,3 tūkst. eurų. Taip pat P. Gražuliui teks padengti ir nukentėjusiųjų bylinėjimosi išlaidas.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas dar neįsiteisėjo, jis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Kaip žurnalistams teigė teisėjas A. Cininas, įvertinus bylos duomenis, buvo konstatuota, kad P. Gražulio pareiškimai apie homoseksualius asmenis Seime buvo neleistini.

„Teismas konstatavo, kad jo leksika, kurią jis panaudojo mažumų atžvilgiu Seimo patalpose, yra nepriimtina ir neleistina būtent toje vietoje ir tokia forma, kaip ponas Gražulis panaudojo“, – dėstė A. Cininas.

Argumentai, kad citavo Šventąjį Raštą, teismo neįtikino

P. Gražulis kaltintas tuo, kad, būdamas Seimo nariu, 2022 m. gegužės 26 d. Seimo patalpose, pasibaigus Seimo posėdžiui dėl civilinės sąjungos įregistravimo, filmuojant ir į eterį transliuojant televizijų kameroms galimai viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę – LGBTQ bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos.

Bylos duomenimis, kaltinamasis vartojo tokias frazes, kaip „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra pederastas“, „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Ir su ožkom, ir lavonais, su vaikais, su vyrais“, „Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas, Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“.

Pats P. Gražulis kaltės nepripažino ir teigė, kad tiesiog citavo Šventąjį Raštą.

Anot teisėjo A. Cinino, argumentas, kad neva galėjo būti cituojamas Šventasis Raštas, iš esmės nesudaro pagrindo atleisti žmogų nuo baudžiamosios atsakomybės, ypač, jei tas cituojamas tekstas yra įžeidus.

„Man atrodo, kad kiekvienas intuityviai gali suprasti, kad tokia leksika, kokią naudojo ponas Gražulis, nesvarbu, kad jis citavo ar necitavo, ar fiktyviai citavo ar iš tikrųjų citavo Šventąjį Raštą, nėra ta priežastis, dėl kurios žmogus turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu tas tekstas, kuris yra cituojamas, yra akivaizdžiai įžeidus ar pažeidžia kitų visuomenės narių teises“, – teismo sprendimo motyvus aiškino teisėjas.

Pasak A. Cinino, iš esmės, teismo manymu, tokia leksika, kokią vartojo P. Gražulis, nėra leisinta ne tik Seime, bet ir „kitoje kultūringoje aplinkoje“.

„Suprantu, kad galbūt tos tiesos būtų tinkamos toje bendruomenėje, tame burbule, kuris susijęs su religija, tačiau kiekvienam išsireikšimui, kiekvienam žodžiui turi būti tam tikra vieta ir tam tikras laikas“, – aiškino teisėjas.

A. Cininas tvirtino, jog P. Gražulis, prisidengdamas Šventuoju Raštu, kurstė panieką prieš homoseksualius žmones.

Atkreipė dėmesį, kad politikas suprato, jog yra filmuojamas

Kaip teigiama Vilniaus apygardos teismo pranešime spaudai, sprendimą byloje priėmęs teisėjai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad P. Gražulis, niekindamas LGBTQ asmenis, tai darė sąminingai, suprasdaamas, kad yra filmuojamas žiniasklaidos. 

„Teismo vertinimu, kaltinamojo pasisakymai neapsiribojo tik momentiniu incidentu – jie pasklido visuomenėje, sukeldami neapykantos bangą socialiniuose tinkluose. Tai sustiprino žalą tiek konkretiems asmenims, tiek visai LGBTQ+ bendruomenei“, – nurodo teismas.

Teismas savo sprendimą grindė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią diskriminaciniai ir niekinantys pasisakymai nepatenka į saviraiškos laisvės apsaugos ribas. Ypač pabrėžta, kad politiko, einančio viešas pareigas, pasisakymai turi didesnį svorį visuomenėje.

P. Gražulio bylos nagrinėjimas kurį laiką buvo sustojęs, nes politikas buvo išrinktas į Europos Parlamentą ir įgijo teisinę neliečiamybę. Visgi, po generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimosi gegužės 6 d. EP panaikino P. Gražulio imunitetą. EP nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog teisėsaugos procesas gali būti traktuojamas kaip politinis persekiojimas.

Vilnius, spalio 7 d. (ELTA). Visuomenininkui Andriui Tapinui pranešus, esą buvusio „aušriečių“ ministro Ignoto Adomavičiaus lydimi asmenys Kultūros ministerijoje rinko informaciją iš institucijos darbuotojų kompiuterių, generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į policiją, nurodydama atlikti aplinkybių patikslinimą.

„Atsižvelgiant į viešoje informacinėje erdvėje paskelbtą informaciją apie tai, kad praėjusią savaitę nenustatyti asmenys Kultūros ministerijoje galimai vykdė neteisėtus veiksmus, susijusius su informacijos ir kitų duomenų kopijavimu iš ministerijos darbuotojų kompiuterių bei kitų skaitmeninių laikmenų, generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į Policijos departamentą su nurodymu atlikti faktinių aplinkybių patikslinimą ir priimti procesinį sprendimą“, – Eltai nurodė prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. 

„Apie patikslinimo rezultatus ir susijusius sprendimus visuomenė bus informuota“, – pridūrė ji.

Antradienį visuomenininkas A. Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė sulaukęs anonimu norėjusio išlikti Kultūros ministerijos darbuotojo liudijimo, kad dieną prieš I. Adomavičiaus atsistatydinimą po įstaigos kabinetus vaikščiojo nežinomi vyrai. Pasak anonimo, paties I. Adomavičiaus lydimi asmenys iš darbuotojų kompiuterių persikėlė informaciją. Teigiama, kad kai kurių ministerijos darbuotojų buvo paprašyta perkelti informaciją patiems – pasak anonimo, niekas tam neprieštaravo, nes atitinkamą nurodymą davė pats I. Adomavičius.

Seimo opozicinės partijos dėl paviešintos informacijos aplinkybių kreipėsi į prokuratūrą ir Valstybės saugumo departamentą (VSD).

Roma, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Popiežius Leonas XIV lapkritį ir gruodį pirmą kartą kaip pasaulio katalikų vadovas lankysis Turkijoje ir Libane, antradienį paskelbė Vatikanas. 

Per vizitą Turkijoje lapkričio 27–30 d. „bus surengta piligriminė kelionė į Izniką, skirta 1700-osioms Nikėjos Pirmojo susirinkimo metinėms“ paminėti, pranešė Vatikanas ir pridūrė, kad kelionė į Libaną vyks lapkričio 30–gruodžio 2 dienomis.

Tai bus pirmoji JAV gimusio pontifiko kelionė į užsienį nuo tada, kai gegužę jis tapo pasaulio katalikų vadovu. 

Imperatoriaus Konstantino 325 m. sušauktas Nikėjos susirinkimas buvo svarbus įvykis Bažnyčios istorijoje – pirmasis, subūręs krikščionių vyskupus iš visos Romos imperijos ir padėjęs pamatus Nikėjos tikėjimo išpažinimui, kuriuo buvo siekiama atmesti kai kurias vadinamąsias erezijas. Tikėjimo išpažinimas patvirtino, kad yra vienas Dievas trijuose asmenyse – Tėvas, Sūnus Jėzus ir Šventoji Dvasia. Tai – kertinė doktrina daugumai krikščioniškų konfesijų. 

Pastarąjį kartą daugiakonfesiniame Libane apsilankęs popiežius buvo Benediktas XVI, jis ten viešėjo 2012 m. rugsėjį. 

Leono XIV pirmtakas popiežius Pranciškus lankėsi Turkijoje 2014 m. ir tikėjosi sugrįžti šiemet minint Nikėjos susirinkimo metines, bet dėl prastos sveikatos atšaukė kelionę, o balandžio 21 d. mirė, būdamas 88 metų.

Vilnius, spalio 7 d. (ELTA). Seimas nusprendė svarstyti parlamentarų siūlymą koreguoti su mokestine pertvarka priimtą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą ūkininkams.

Seimas birželį priėmė įstatymų pakeitimus, kad nuo kitų metų būtų taikomi lengvatiniai 15 ir 20 proc. GPM tarifai ūkininko pažymėjimus turinčių gyventojų pajamoms. Tiesa, vos priėmus paskutinėmis valandomis koreguotą projektą, kilo abejonių, ar jame nebuvo palikta spragų, kurios leistų šia lengvata piktnaudžiauti.

Į tai atsižvelgdami, Seimo nariai Matas Skaramakas, Vytautas Jucius ir Kęstutis Mažeika siūlo, kad lengvatiniai tarifai būtų taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant jai vykdyti naudojamo turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamas, jei jos priskiriamos individualios veiklos pajamoms.

Įstatymo projektais taip pat siūloma nustatyti, kad žemės ūkio veiklos ir jai skirto turto pardavimo pajamos nebūtų įskaičiuojamos į metines pajamas, kurioms taikomi progresiniai 20, 25 ir 32 proc. GPM tarifai.

Už projektą po pateikimo balsavo 76 parlamentarai, vienas buvo prieš ir 6 susilaikė.

Bendru sutarimu buvo pritarta dėl šių projektų paprašyti Vyriausybės išvados, o svarstymams į plenarinę salę siūlymai turėtų sugrįžti lapkričio 11 d.

Anot įstatymo projekto rengėjų, jei įsigaliotų vasarą priimtas GPM įstatymas, neaiškiai suformuluota mokestinė lengvata ūkininkams valstybei galėtų kainuoti dešimtis milijonų.

Jei parlamentarų įregistruotos pataisos būtų priimtos Seime, jos įsigaliotų kartu su pavasario sesijos pabaigoje priimtais mokestiniais pakeitimais.

ELTA primena, kad Seimas birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc., tačiau ūkininkams, pagal Seimo priimtą ir šiuo metu galiojantį sprendimą, bus taikomas lengvatinis tarifas tais atvejais, jei veikla vykdoma pagal ūkininko pažymėjimą.

Ūkininkų pažymėjimą turinčių asmenų pajamos nuo kitų metų būtų apmokestinamos 15 arba 20 proc. GPM tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).

Žemės ūkio ministerijai tuo metu vadovavęs Ignas Hofmanas taip pat laikėsi nuomonės, kad lengvatiniai GPM tarifai ūkininkams turi galioti tik tais atvejais, kai pajamas jie gauna iš žemės ūkio veiklos, taip kalbėjo ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.

Apie tai, kad Seimo priimtus sprendimus dėl lengvatos taikymo rudens sesijoje reikėtų koreguoti, kalbėjo ir Prezidentūra.

Seimas birželį priimdamas mokesčių reformą taip pat nusprendė pakeisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, pakelti pelno mokestį ir įvesti naujus cukraus bei draudimo mokesčius, kurių pajamos bus skirtos gynybai.

Pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.

Vašingtonas, spalio 7 d. (Ukrinform-ELTA). Tikėtina, kad Rusija spartina pastangas sukurti informacines ir psichologines sąlygas būsimai kampanijai, kuria bus siekiama pasirengti galimam karui su NATO, teigiama naujame Karo tyrimų instituto (ISW) publikuotame straipsnyje.

ISW ekspertai išanalizavo spalio 6 d. Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (UŽT) išplatintą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Jungtinė Karalystė planuoja, jog už Ukrainą kovojančių proukrainietiškų rusų grupė viename iš Europos uostų surengs išpuolį prieš Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivą arba civilinį užsienio laivą. UŽT teigė, kad diversantai tvirtins, jog veikė Maskvos nurodymu, taip pat kad Jungtinė Karalystė planuoja aprūpinti grupę Kinijoje pagaminta povandenine įranga, siekdama apkaltinti Kiniją remiant Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

ISW analitikai pažymi, kad šis pareiškimas buvo paskelbtas po panašių melagingų Rusijos UŽT pareiškimų, nukreiptų prieš Europos valstybes, pavyzdžiui, Lenkiją, Moldovą ir Serbiją, o pastarosiomis savaitėmis UŽT tokius pareiškimus skelbia vis dažniau, mat jie sudaro naują suderintos veiklos modelį.

„Atrodo, kad Rusija vykdo suderintus pasiruošimo darbus, kurie yra fizinio ir psichologinio parengimo nenumatytiems karo atvejams etapo dalis. Pastaraisiais metais Rusija vykdo įvairias atviras ir slaptas atakas prieš NATO valstybes, pavyzdžiui, sabotažo misijas, trikdžius naudojant elektroninės karybos (EK) priemones, GPS trikdžius ir padegimus“, – rašoma straipsnyje.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija ėmė gerokai intensyviau rengti tokius išpuolius prieš NATO valstybes, iš kurių daugiausiai dėmesio sulaukė rusiškų dronų skrydžiai NATO oro erdvėje.

„Šis organizuotos veiklos modelis rodo, kad Rusija pradėjo pirmąjį arba nulinį etapą, kurio metu bus rengiamasi pereiti į aukštesnio lygio karą nei tas, kuriame Rusija dalyvauja šiuo metu – pavyzdžiui, būsimą NATO ir Rusijos karą“, – teigė ISW.

Kartu analitikai teigė, kad vis dar neaišku, ar Kremlius yra priėmęs sprendimą pradėti tokį aukštesnio lygio karą ir kada galėtų tai padaryti.

„Rusija įgyvendina ilgalaikius planus, kurie, ISW vertinimu, gali būti pasirengimo būsimam NATO ir Rusijos karui dalis, pavyzdžiui, pertvarko Rusijos karines apygardas vakariniame pasienyje ir kuria karines bazes prie sienos su Suomija“, – priduriama straipsnyje.

ISW nepastebėjo požymių, kad Rusija šiuo metu aktyviai ruoštųsi neišvengiamam konfliktui su NATO.

(papildymai visame tekste)

Kopenhaga, spalio 7 d. (dpa-ELTA). Švedijos Karališkoji mokslų akademija pranešė, kad Nobelio fizikos premija skiriama Johnui Clarke'ui, Micheliui H. Devoretui ir Johnui M. Martinisui už atradimus kvantinės mechanikos srityje.

„Kvantinė mechanika leidžia dalelei judėti tiesiai per barjerą, naudojant procesą, vadinamą tuneliavimu“, – antradienį pranešime spaudai apie apdovanojimą teigė akademija.

„Vienas iš pagrindinių fizikos klausimų yra maksimalus sistemos dydis, kuriame galima stebėti kvantinės mechanikos reiškinius. Šių metų Nobelio premijos laureatai atliko eksperimentus su elektrine grandine, kurioje jie pademonstravo kvantinio tuneliavimo reiškinį ir kvantizuotus energijos lygius sistemoje, kuri yra pakankamai didelė, kad ją būtų galima laikyti rankoje“, – paaiškinama pranešime. 

Pasak Nobelio premijų komisijos, šių metų laureatai atliko eksperimentus su elektrine grandine, kurioje „pademonstravo tiek kvantinį tuneliavimą, tiek kvantinius energijos lygius sistemoje, kuri yra pakankamai didelė, kad tilptų į ranką". Kai kalbama apie didelį dalelių skaičių, kvantinės mechanikos efektai paprastai tampa nereikšmingi, tačiau, pasak komisijos, šių fizikų eksperimentai parodė, „kad kvantinės mechanikos savybės gali būti konkretizuotos makroskopiniu mastu.“

„Nuostabu, kad galime džiaugtis tuo, kaip šimtmetį skaičiuojanti kvantinė mechanika nuolat siūlo naujas staigmenas. Tai taip pat yra labai naudinga, nes kvantinė mechanika yra visų skaitmeninių technologijų pagrindas“, – sakė Nobelio fizikos komisijos pirmininkas Olle Eriksson.

Johnas Clarke'as (g. 1942) yra Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius. Michelis H. Devoretas (g. 1953) dirba profesoriumi Jeilio universitete ir Kalifornijos universitete Santa Barbaroje. Johnas M. Martinisas (g. 1958) yra Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje profesorius.

Kyjivas, spalio 7 d. (Ukrinform-ELTA). Nepaisant Rusijos propagandos, jokio nacistinio režimo, nacizmo ar oficialaus nacionalizmo Ukrainoje nėra.

Tokią nuomonę duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakė Izraelio ambasadorius Ukrainoje Michaelis Brodskis.

„Nuolat kartoju: nėra jokio nacistinio režimo, kaip teigia Rusija, ir nėra jokio nacizmo ar net nacionalizmo oficialiu lygmeniu“, – sakė jis.

Diplomatas pažymėjo, kad antisemitizmo požiūriu Ukraina nesiskiria nuo kitų Europos šalių ar regionų, todėl tokie kaltinimai, jo nuomone, yra neteisingi.

„Visą laiką tai kartoju. Pats faktas, kad prezidentas yra žydas ir visiškai atvirai ir tiesiai apie tai kalba, faktas, kad žydų bendruomenė čia yra įtakinga, gyvybinga ir išsivysčiusi – visa tai rodo tikrąją padėtį. Žydų gyvenimas čia labai išvystytas, ir man, kaip žydui, Ukrainoje gyventi patinka“, – pridūrė M. Brodskis.

Ambasadorius taip pat paminėjo Roš Hašanos šventę, o baigdamas pokalbį padarė išvadą, kad žydų bendruomenė Ukrainoje klesti net vykstant karui.

2023 m. M. Brodskis pareiškė, kad, nepaisant istorinių nesutarimų, Izraelis remia Ukrainą. Anuomet jis turėjo omenyje XX a. ukrainiečių nacionalistų lyderių Stepano Banderos, Romano Šuchevičiaus ir Andrijaus Melnyko veiklą.

Po to Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Izraelio diplomatą „remiant nacius“. Propagandistė taip pat paskleidė daugiau dezinformacijos apie Ukrainą.

Kova su antisemitizmu ir jo apraiškomis – Ukrainos valstybės politikos dalis. Be kita ko, šalyje buvo priimtas ir nuo 2021 m. rugsėjo įsigaliojo įstatymas „Dėl antisemitizmo prevencijos ir kovos su juo Ukrainoje“.

Strasbūras, spalio 7 d. (ELTA). Antradienį Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Eimučio Misiūno byloje prieš Lietuvą vienbalsiai nusprendė, kad jam buvo neužtikrinta teisė kreiptis į teismą.

EŽTT priėjo išvadą, kad nacionaliniai teismai nesuteikė pareiškėjui veiksmingos teisių gynybos priemonės, kuria būtų galima nagrinėti jo skundų esmę, rašoma teismo pranešime spaudai. 

Teismas nusprendė, kad Lietuva pareiškėjui turi sumokėti 10 tūkst. eurų už patirtą neturtinę žalą.

ELTA primena, kad E. Misiūnas 2015 m. buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teisėju, tačiau jau 2016 m. gruodį jis sutiko tapti vidaus reikalų ministru Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Vėliau, 2019–2020 m., E. Misiūnas dirbo krašto apsaugos viceministru.

2020 m. E. Misiūnas dalyvavo Seimo rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jis nebuvo išrinktas į parlamentą.

Tais pačiais metais E. Misiūnas pateikė prašymą Nacionalinei teismų administracijai iš naujo skirti jį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Vis dėlto, prezidentas Gitanas Nausėda šio eksministro prašymo netenkino.

Tuo metu Prezidentūra šį sprendimą motyvavo tuo, kad asmeniui, kuris nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo politinėje veikloje ir nori grįžti į teisėjo pareigas, turėtų galioti tam tikras „politinio atšalimo“ laikotarpis. Dėl šio sprendimo E. Misiūnas kreipėsi į kelis teismus, tačiau jie atsisakė priimti jo skundus.

Praėjus keliems metams, šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno grąžinimo į teisėjo pareigas, tačiau E. Misiūnas teisėju ir vėl buvo nepaskirtas.

Dėl šių sprendimų E. Misiūnas tuomet kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Kyjivas, spalio 7 d. (ELTA). Praėjus trims su puse metų nuo Rusijos pilno masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios, Kremlius tuo pačiu metu vykdo kitą karą pačioje Rusijoje – karą prieš interneto laisvę. Rusijos valdžia griežtina skaitmeninę kontrolę ir imasi naujų priemonių, kad kontroliuotų žmonių veiklą internete. Valdžia siekia blokuoti skambučius per bendravimo platformas „Telegram“ ir „WhatsApp“, o tuo pačiu metu kuria Kremliaus kontroliuojamą „valstybinę bendravimo programėlę“ pavadinimu „Max“, kuri turėtų pakeisti užsienietiškas programėles, rašo naujienų portalo „Kyiv Independent“ žurnalistas Olegas Suchovas.

„Kremlius dabar pasiekė tokį lygi, kad įveda visišką žmonių pokalbių kontrolę. Anksčiau nerimauta, kad žmonės gali protestuoti, o valdžia turėtų kažkaip pasiaiškinti. Tačiau dabar nėra jokio reikalo niekam nieko aiškinti – yra tik vienas atsakymas: „vyksta karas, todėl jūs, piliečiai, nebeturite jokių teisių“, – Rusijos apžvalgininkas Sergejus Parchomenko sakė interviu „Kyiv Independent“.

S. Parchomenko mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir pradėjo karą tam, kad galėtų vis griežčiau valdyti ir taip išsilaikyti valdžioje visam laikui, arba bent to tikisi pats V. Putinas.

Analitikai teigia, kad naujausi bandymai užgniaužti interneto laisvę yra logiška įvykių eiga režimui evoliucionuojant link totalitarizmo. Kremlius siekia atkartoti Kinijos „Didžiąją ugniasienę“, visapusišką cenzūros sistemą, kurią Pekinas ilgus dešimtmečius naudoja kovodamas su kritika internete.

Rusijos institucijos ir bendrovė VK, sukūrusi bendravimo programėlę „Max“, į žurnalistų prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė.

Socialinių tinklų blokavimas

Rusijos pastangos įgyvendinti interneto cenzūrą kaip Kinijoje prasidėjo dar iki įsiveržimo į Ukrainą.

Kai 2014 m. Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, Kremliui ištikimos bendrovės perėmė didžiausio Rusijoje socialinio tinklo „Vkontakte“ (VK) kontrolę, o jo savininkas Pavelas Durovas išvyko iš šalies dėl valdžios daromo spaudimo.

Rusijos agentūra „Roskomnadzor“, atsakinga už žiniasklaidos kontrolę ir cenzūrą, 2018 m. pradėjo blokuoti P. Durovo socialinę platformą „Telegram“, nes ši atsisakė programėlės šifravimo raktus perduoti Federalinei saugumo tarnybai (FST), neva atlikusiai tyrimą dėl terorizmo. P. Durovas sakė, kad tai neįmanoma technologiškai, o komunikacijos šifravimo mechanizmų pakeitimas leistų Kremliui įvesti cenzūrą socialiniame tinkle.

Rusijoje „Telegram“ nebeblokuojamas nuo 2020 m., tačiau neaišku, kodėl. Dėl bandymų uždrausti programėlę buvo kilę dideli protestai, o „Roskomnadzor“ pastangos pasirodė buvusios neefektyvios dėl technologinių iššūkių.

Rusijai pradėjus pilno masto įsiveržimą į Ukrainą 2022 m. Kremlius uždraudė socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ neva dėl to, kad jie necenzūravo raginimų smurtauti prieš V. Putiną ir Rusijos karius.

2024 m. „Roskomnadzor“ pradėjo riboti prieigą prie „YouTube“ po to, kai vaizdo įrašų dalinimosi platforma užblokavo Rusijos propagandos kanalus ir atsisakė uždrausti Kremlių kritikuojantį turinį.

2025 m. Rusijoje sutriko „Telegram“ veikla, o ši platforma buvo uždrausta Čečėnijoje ir Dagestane.

2025 m. rugpjūtį Rusijos žiniasklaidos kontrolės agentūra pradėjo blokuoti skambučius „Telegram“ ir „WhatsApp“ programėlėse. Agentūra aiškino, kad jos tapo pagrindiniu įrankiu bandant „išvilioti pinigus ir įtraukti Rusijos piliečius į sabotažą ir terorizmą“.

Tačiau analitikai mano, kad tokie teiginiai tėra pasiteisinimas.

„Tai neturi nieko bendra su sukčiavimu internete. Sukčiai lygiai taip pat toliau naudos ir jau naudoja „Max“ ar kitus įrankius“, – S. Parchomenko sakė „Kyiv Independent“.

Valstybinė bendravimo programėlė

Rusijos valdžia ne tik mėgino blokuoti Vakarų socialinius tinklus, bet ir ėmėsi kurti alternatyvią rusišką platformą. Kovo mėnesį Rusijos informacinių technologijų bendrovė VK išleido bendravimo programėlę „Max“.

2025 m. rugsėjo 1 d. Rusijos valdžia oficialiai patvirtino „Max“ kaip „valstybinę bendravimo programėlę“.

Ją tapo privaloma įdiegti visuose elektroniniuose įrenginiuose. Be to, „Max“ yra numatytoji bendravimo programėlė teikiant valstybės ir bankų paslaugas.

Tuo metu didžiausi mobilaus ryšio operatoriai Rusijoje leido savo abonentams nemokamai naudotis „Max“.

Bendravimo programėlę visiškai kontroliuoja Rusijos vyriausybė. Ją sukūrusi bendrovė VK priklauso Rusijos valstybiniam dujų koncernui „Gazprom“ ir verslo magnatui Jurijui Kovalčiukui, kuris žinomas kaip asmeninis V. Putino bankininkas.

Visa programėlės vartotojų veikla fiksuojama, o ji renka informaciją apie jų amžių, lytį, telefono numerius, elektroninius adresus ir vartotojo paskyros identifikatorių socialiniuose tinkluose.

Nors Vakaruose sukurtos bendravimo programėlės taip pat prašo prieigos prie tokios informacijos, tačiau ją suteikti programėlei „Max“ pavojingiau, nes jos oficialioje privatumo politikoje nurodoma, kad duomenys gali būti perduodami valdžios institucijoms.

Ekspertai mano, kad „Max“ bus nuolat naudojama vartotojų sekimui.

Interneto ir VPN blokavimas

Nuo gegužės visoje Rusijoje dažnai išjungiamas fiksuotojo ir mobiliojo interneto ryšys. Valdžia teigia, kad šie apribojimai būtini siekiant neutralizuoti Ukrainos dronų atakas, tačiau analitikai mano, kad taip Rusija bando stiprinti žmonių kontrolę internete.

Rugpjūtį Rusijoje interneto ryšys buvo išjungtas 2 129 kartus. Pasak Interneto apsaugos asociacijos, tai visų laikų rekordas. 2024 metais visame pasaulyje fiksuoti 296 interneto ryšio nutraukimai, remiantis JAV organizacijos „Access Now“, kovojančios su interneto cenzūra, duomenimis.

Rusijos valdžia taip pat ėmėsi griežtų veiksmų prieš virtualių privačių tinklų (VPN) paslaugas, leidžiančias vartotojams apeiti apribojimus.

Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Rusija uždraudė VPN reklamas ir įvedė baudas „už ekstremistinio turinio paiešką“ naudojant VPN, t. y. bet kokios informacijos kritiškos Kremliaus atžvilgiu.

Kitų šalių patirties perėmimas

Įvesdama griežtus interneto apribojimus Rusija kopijuoja Kinijos cenzūros sistemą, vadinamą „Didžiąja ugniasiene“. Programėlė „Max“ sukurta pagal „WeChat“ – Kinijos valstybės kontroliuojamą bendravimo platformą.

Cenzūros apėjimo įrankius kuriančios Kanados informacinių technologijų bendrovės „eQualitie“ darbuotojas Leonidas Iuldaševas teigia, kad Kremlius nori pasiekti tokių rezultatų kaip Kinija ir kopijuoja Irano cenzūros technologijas, kuris yra tarp prasčiausiai vertinamų šalių interneto laisvės srityje.

Taip pat neatmetama, kad Rusija gali visiškai uždrausti prieigą prie pasaulinio interneto, panašiai kaip Šiaurės Korėja.

Tačiau L. Iuldaševas sakė „Kyiv Independent“, kad, jo nuomone, visiškas interneto išjungimas yra mažai tikėtinas.

„Techniniu požiūriu tai įmanoma, bet palyginimas su Š. Korėja keistas, nes Š. Korėja niekada neturėjo pilnaverčio interneto. Tuo metu Rusija turi visas galimas jungtis su pasauliniu internetu“, sakė jis.

Vis dėlto jis neatmeta, kad laikinas ar regioninis interneto atjungimas galimas, jeigu bus kokių nors politinių rizikų.

Šuolis į totalitarizmą

L. Iuldaševas primena, kad Rusija pradėjo kurti „nepriklausomą internetą“ netrukus po to, kai 2014 m. aneksavo Krymą, o dabar šis procesas pagreitėjo.

Ryhoris Nižnikau, Rusijos ekspertas iš Suomijos tarptautinių santykių instituto pastebi, kad Rusija seniai juda link interneto kontrolės ir „nepriklausomo interneto“.

„Logika paprasta – jeigu „silovikai“ (Rusijos žvalgybos ir specialiųjų tarnybų darbuotojai) negali ko nors kontroliuoti, tuomet tokią grėsmę reikia uždrausti“, – R. Nižnikau komentavo leidiniui „Kyiv Independent“.

Arkadijus Mošesas, Rusijoje gimęs tyrinėtojas iš Suomijos tarptautinių santykių instituto, sako, kad į visą tai reikėtų žvelgti kaip į vieną iš sudedamųjų dalių Rusijai pereinant iš autoritarizmo į totalitarizmą, kas reiškia absoliučią kontrolę.

Vilnius, spalio 7 d. (ELTA) Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad kol kas Lietuvoje nustatyti Mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejai yra tikrinami Europos Sąjungos (ES) Referentinėje laboratorijoje. Pasak jo, vartotojams pavojaus nėra, tačiau, jei ligos atvejai bus patvirtinti, gali keistis gyvulių eksporto sąlygos. 

„Mes dar kol kas turime švarios šalies statusą. (...) Tas pats pirmas nustatymo įvykis turi būti patvirtintas Referentinėje laboratorijoje, praeitą pirmadienį išsiųsti tyrimai tų ūkių, kuriuose buvo nustatyti ir, kai gausime atsakymą iš Referentinės laboratorijos, tada jau tas statusas keisis“, – antradienį žurnalistams sakė A. Palionis. 

„Mūsų Maisto ir veterinarijos tarnyba įtaria, kad Kaliningrado srityje tas pats mėlynas liežuvis yra ir jie gyvulius vakcinavo. Tie kraujasiurbiai mašalai galėjo pernešti ne pačios ligos virusą, o vakcinos virusą, tai ta referentinė laboratorija nustatys ir tai, ar tai yra grynai ligos užkratas, ar vakcinos virusas. Tai irgi gali pakeisti situaciją“, – teigė jis.

Anot ministro, vartotojams pavojus nekyla, tačiau patvirtinti atvejai gali pakeisti gyvulių eksporto sąlygas.

„Apribojimai gali atsirasti gyvų gyvūnų prekyboje. Yra šalių, kurios gali nepriimti arba gali ūkiams reikėti papildomai daryti tyrimus, ar tie eksportuojami gyvuliai neserga, dar papildomai finansinė ir administracinė našta atsiranda“, – sakė jis. 

„Mėlynojo liežuvio ligos buferinė zona yra 150 km, tai, jei mes iš tos buferinės zonos norime vežti (...) į Lenkiją, tai į Lenkijos tokią pačią buferinę zoną mes galime vežti tuos gyvulius, bet į švarią zoną negalėsime“, – tęsė ministras.

Vis tik, A. Palionis tikina, kad Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) atlikus ūkių patikrinimą rizika nenustatyta.

„Natūralu, kad šiai dienai rizikos nėra tokios didelės, išskyrus tvartuose, kurie dar neturi ventiliacijos, tai susikaupimas tų mašalų yra. Bet Maisto ir veterinarijos tarnyba po pirmų indikacijų aplankė visus aplinkinius ūkius ir netgi mašalus gaudė, tai mašaluose nenustatė užkrato“, – sakė jis. 

Anot ministro, ūkių tikrinimai bus atliekami ir toliau.

Jo teigimu, šiuo metu vakcinacija neplanuojama, tačiau artėjant pavasariui VMVT ūkiams pateiks atnaujintas rekomendacijas, atsižvelgiant į tuometinę situaciją. Jo teigimu, kadangi vakcinos mokamos, bus svarstoma padėti ūkiams.

VMVT duomenimis, iki šiol ligos įtarimas fiksuotas penkiuose galvijų ūkiuose Tauragės, Prienų bei Vilkaviškio rajonuose.  Juose taikomi galvijų judėjimo ribojimai ir apsaugos priemonės toliau galioja.

Visi penki ūkiai, kuriuose įtariama MLL, yra stebimi.