Vilnius, kovo 3 d. (ELTA). Vengrijai stabdant naują Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą ir 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad Europos Komisija (EK) ir Europos Taryba ieško būdų įveikti šios valstybės veto.

„Šiuo metu ir Europos Komisija, ir (Europos – ELTA) Taryba labai aktyviai ieško tų legalių būdų, kaip būtų galima apeiti Vengrijos veto. Bandoma visaip (kūrybingai – ELTA) pritaikyti Lisabonos sutarties straipsnius. Žinoma, neatsisakoma ir politinio spaudimo – tai yra taip pat būdas, kai, ypač didžiosios Europos Sąjungos šalys, tiesiog skambina Vengrijos premjerui ir šnekasi su juo“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė ji.

Anot A. Skaisgirytės, Vengrija nuolat vilkina sprendimus, susijusius su pagalba Ukrainai. Vis tik, jos manymu, ES ras išeitį ir suplanuoti sprendimai bus priimti.

„Tikrai čia vėlgi jau tampa tokia nemalonia taisykle, kad, kai kalbame (apie – ELTA) Ukrainą, tai Vengrija arba blokuoja tuos sprendimus, arba visaip kaip kiša pagalius į ratus, arba, geriausiu atveju, (atsitraukia – ELTA) nuo tų sprendimų ir jie priimami ne 27-ių Europos Sąjungos šalių, o tik 26-ių. (...) Tačiau kai kuriais atvejais vis dėlto reikalingas vieningas sprendimas ir tada vėl atsiremiame į Vengriją“, – teigė prezidento patarėja.

„Reikalas, nors ir stabdomas, manau, kad to kūrybingumo bus pakankamai, kad galėtume judėti toliau ir su 90 mlrd. eurų paskola Ukrainai, ir su kitais sprendimais“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas praėjusią savaitę vetavo 90 mlrd. eurų dydžio ES paskolą Ukrainai ir naujas sankcijas Rusijai, kol Kyjivas iš naujo atidarys naftotiekį „Družba“. Ukraina teigia, kad vamzdynas, kuris eina per jos teritoriją ir kuriuo į Slovakiją bei Vengriją teka rusiška nafta, buvo pažeistas per Rusijos smūgius sausio 27 d.

Vilnius, kovo 3 d. (ELTA). Prancūzijos prezidentui užsiminus apie galimybę plėsti branduolinį skėtį, kad jis apimtų daugiau Europos šalių, Lietuvos vadovo patarėja Asta Skaisgirytė sako, jog nereikėtų skaldyti NATO. Anot jos, amerikiečių branduolinis arsenalas suteikia daugiau garantijų. 

„Esame šitos diskusijos tik stebėtojai, nes diskusija pirmiausiai turi įvykti Prancūzijos viduje, ar tikrai Prancūzija yra pasirengusi suteikti Europos šalims branduolinį skėtį. Kol kas šito nėra. Kol kas yra sakoma, kad Prancūzijos branduolinis arsenalas yra išimtinai ir suvereniai Prancūzijos ir jis būtų panaudotas tik tada, kai iškyla grėsmė gyvybiniams Prancūzijos interesams“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

„Kur mes kreipiame į akis, tai į JAV branduolinį arsenalą, nes JAV branduolinis arsenalas yra ir NATO branduolinis arsenalas, t. y. NATO skėtis“, – pridūrė ji.

Pasak jos, amerikiečiai yra aiškiai pabrėžę, kad jie neketina patraukti savo branduolinių pajėgų iš Europos. 

Tuo metu Lenkijai paskelbus, kad derasi su Prancūzija dėl pažangios branduolinės atgrasymo politikos, A. Skaisgirytė mano, jog šioje diskusijoje nevertėtų skaldyti NATO.

„Čia reikia turėti omeny vieną svarbų dalyką – net ir kalbėdami apie tai, kaip sustiprinti Europos valstybių branduolinę apsaugą, neturime skaldyti NATO. Kol kas mes turime NATO branduolinį skėtį ir tai yra patikimas atgrasas prieš Rusija. Rusija, jei ko ir bijo, tai JAV branduolinio atgrasio, ne kieno nors kito“, – sakė prezidento patarėja.

Kaip skelbta, pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pranešė, jog jo šalis didina savo turimų branduolinių užtaisų skaičių. Priešingai nei anksčiau, Prancūzija informacijos apie savo branduolinių ginklų skaičių nebeskelbs. 

Jis taip pat pareiškė, kad prie naujos programos prisijungti sutiko aštuonios Europos šalys, tarp jų Vokietija, Didžioji Britanija ir Lenkija. Šioje programoje dalyvaujančios šalys galėtų priimti Prancūzijos „strategines oro pajėgas“.

Premjeras Donaldas Tuskas patvirtino, kad jo šalis derasi su Prancūzija dėl „pažangios branduolinės atgrasymo politikos“. Varšuva ir Paryžius apie galimybę Lenkijai prisijungti prie Prancūzijos branduolinio skydo užsiminė 2025 m., kai abi šalys pasirašė naują sutartį.

Po to, kai Jungtinė Karalystė  2020 m. išstojo iš Europos Sąjungos, Prancūzija yra vienintelė likusi branduolinė valstybė šalių bloke.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Prancūzija turi 290 iš maždaug 12,2 tūkst. visame pasaulyje egzistuojančių branduolinių ginklų, todėl yra ketvirta pagal dydį branduolinė valstybė po Rusijos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos.

Šalis turi keturis branduoliniais ginklais ginkluotus povandeninius laivus, galinčius leisti raketas su branduoliniais užtaisais, kurių veikimo nuotolis siekia apie 10 tūkst. kilometrų.

Prancūzija branduolinius ginklus gali naudoti ir iš oro: jos naikintuvai „Rafale“ gali paleisti apie 50 šalies turimų kruizinių raketų su branduoliniais užtaisais. Oficialiai nurodomas pastarųjų veikimo nuotolis yra apie 500 kilometrų.

(papildyta nuo trečios pastraipos)

Vilnius, kovo 3 d. (ELTA). Izraeliui ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) sudavus smūgius Iranui, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad ši situacija brendo ilgą laiką. Pasak jos, Vašingtono ir Tel Avivo veiksmai buvo neišvengiami bei teisingi po to, kai Teheranas neatsižvelgė į JAV reikalavimus nutraukti urano sodrinimą ir branduolinės programos plėtrą.

„Labai ilgą laiką jau brendo šita situacija. Irano ir JAV derybos dėl branduolinės ginkluotės ir dėl raketų gamybos vyko ne vieną mėnesį ir iki pat paskutinės minutės tos derybos dar buvo vykdomos. Tačiau, deja, Iranas neatsižvelgė į JAV reikalavimus nustoti sodrinti uraną, nustoti gaminti branduolinį ginklą ir įvyko prevenciniai smūgiai. Manome, kad JAV ir Izraelis šiuo atveju pasielgė teisingai ir vertiname tai kaip neišvengiamą dalyką“, – „Žinių radijui“ antradienį komentavo A. Skaisgirytė. 

Daliai valstybių kritikuojant JAV ir Izraelio vykdomus karinius veiksmus prieš Iraną bei vadinant tai tarptautinės teisės pažeidimu, prezidento patarėja šioje situacijoje ragina vengti palyginimų su kitais konfliktais. 

„Tarptautinėje politikoje daryti analogijas visada yra rizikinga, nes yra skirtingos šalys, skirtingos situacijos, skirtingos istorijos, aplinkybės. Mašinaliai sulyginti Ukrainą ir Rusiją bei Iraną, JAV ir Izraelį yra labai lengvabūdiška ir neteisinga. Jeigu jau norėtume lyginti, tai turbūt kad Iraną labiau reikėtų prilyginti Rusijai“, – teigė ji. 

„Palyginimas gali būti tik toks, jeigu norime lyginti. Bet geriausia lyginimo tarptautinėje politikoje geriau išvengti“, – akcentavo A. Skaisgirytė. 

 Jei sulauktų prašymo, Lietuva svarstytų prisidėti prie misijos Artimuosiuose Rytuose

A. Skaisgirytės teigimu, jei būtų sulaukta prašymo, Lietuva su sąjungininkėmis svarstytų galimybę prisidėti prie Jungtinių Valstijų misijos Artimuosiuose Rytuose. Tačiau, anot jos, kol kas tokio kreipimosi nebuvo.

„Kol kas tokio prašymo neturime. Jeigu gautume tą prašymą, tai kartu su kitais sąjungininkais jį svarstytume“, – sakė prezidento patarėja. 

Prezidento patarėja nespekuliuoja, ar Lietuva būtų pajėgi prisidėti. 

„Nesvarstykime hipotetinių klausimų. Kai gausime, jeigu gausime tokį prašymą, – tada svarstysime“, – teigė ji. 

Antradienį prezidentas šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame bus aptarta besitęsiančio konflikto Artimuosiuose Rytuose įtaka pasaulio bei Lietuvos saugumui.

ELTA primena, kad šeštadienį Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną bei nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Sekmadienį Iranas patvirtino, kad per smūgius žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nurodė, kad tai reiškia musulmonams paskelbtą karą. Taip pat patvirtinta apie A. Khamenei žmonos, Irano ginkluotųjų pajėgų vado Abdolrahimo Mousavi, gynybos ministro Azizo Nasirzadeh, Revoliucinės gvardijos vado Mohammado Pakpouru ir Nacionalinės gynybos tarybos vadovo Ali Shamkhani žūtis.

Vilnius, kovo 3 d. (ELTA). Telšių rajone pastebėta, kad iš ganyklos pavogtas žirgas, pranešė policija.

Anot Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, vasario 11 d. 11 val. Žarėnų miestelyje, iš aptvertos ganyklos, pagrobtas vyrui (gim. 1982 m.) priklausantis žirgas.

Turtinė žala – 3 tūkst. eurų. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Vašingtonas, kovo 3 d. (dpa-ELTA). Dėl karinių veiksmų augant įtampai regione, JAV valstybės departamentas pirmadienį paragino JAV piliečius „nedelsiant palikti“ daugiau nei dešimt Artimųjų Rytų šalių, tarp jų ir Izraelį, dėl pavojaus saugumui.

„(Valstybės departamentas – ELTA) ragina amerikiečius dėl rimto pavojaus saugumui NEDELSIANT PALIKTI toliau išvardytas šalis, naudojantis prieinamu komerciniu transportu“, – socialinėje platformoje „X“ rašė valstybės sekretoriaus pavaduotoja Mora Namdar.

Departamentas nurodė Izraelį, okupuotą Vakarų Krantą ir Gazos Ruožą, Iraną, Libaną, Bahreiną, Egiptą, Iraką, Jordaniją, Kuveitą, Omaną, Katarą, Saudo Arabiją, Siriją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Jemeną.

JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo didelio masto puolimą prieš Iraną, o Teheranas atsakė raketų smūgiais į JAV bazes keliose Persijos įlankos valstybėse. Per JAV ir Izraelio bombardavimus žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.

Vilnius, kovo 3 d. (ELTA). Prie Inovacijų agentūros valdybos jungiasi trys nauji nepriklausomi nariai – Dovydas Palaima, Ramojus Reimeris ir Tatjana Ivaškienė, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).

„Siekiame ne tik didesnio organizacijos efektyvumo, bet ir spartesnio inovacijų diegimo, drąsesnių sprendimų bei apčiuopiamos naudos Lietuvos ekonomikai. Įvairiapusė narių patirtis – nuo verslo kūrimo ir plėtros iki darbo su tarptautiniais projektais – leis valdybai priimti strategiškai svarbius sprendimus ir kryptingai stiprinti Lietuvos konkurencingumą globalioje rinkoje“, – pranešime cituojamas ministras Edvinas Grikšas.

Kaip rašo EIM, naujasis agentūros valdybos narys Dovydas Palaima yra verslo vystymo ir organizacijų valdymo profesionalas, turintis daugiau nei 20 metų patirtį versle ir viešajame sektoriuje. Jo patirtis apima strateginių investicinių projektų valdymą, verslų kūrimą, inovacijų vystymą bei darbą su rizikos kapitalo instrumentais. D. Palaima yra įgijęs tarptautinio verslo ekonomikos ir vadybos magistro bei politikos mokslų bakalauro laipsnius.

Ramojus Reimeris – dirba Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ekonomikos ir inovacijų politikos analitiku, vadovavo ir STRATA (Vyriausybės strateginio analizės centro) inovacijų politikos skyriui, koordinavo inovacijų, aukštojo mokslo ir žmogiškųjų išteklių projektų įgyvendinimą. Teigiama, jog jis yra įgijęs daktaro laipsnį vadybos srityje Mykolo Romerio universitete, taip pat turi magistro laipsnį tarptautinės komunikacijos srityje Vilniaus universitete.

Tuo metu Tatjana Ivaškienė vadovauja Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centrui, koordinuoja biomedicinos ir sveikatos technologijų projektus. Ji yra įgijusi biomedicinos mokslų daktaro laipsnį Vytauto Didžiojo universitete ir teisės magistro kvalifikaciją bioteisės specializacijoje Mykolo Romerio universitete.

Pasak EIM, valdyboje taip pat toliau dirbs nepriklausomas narys Ignas Masteika, bei institucijų deleguoti nariai – ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemar Urban, užsienio reikalų viceministras Taurimas Valys bei švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė.

Naujai paskirti valdybos nariai prisijungs prie einamosios valdybos kadencijos, kuri trunka ketverius metus – nuo 2022 m. birželio 18 d. iki 2026 m. birželio 17 d.

EIM pavaldžiai Inovacijų agentūrai vis dar laikinai vadovauja Paulius Kamaitis. Jis šias pareigas perėmė iš Patricijos Reut, kuri agentūrai vadovavo nuo birželio, kai iš vadovės pareigų pasitraukė Romualda Stragienė.

Kuveitas, kovo 3 d. (AFP-ELTA). JAV ambasada Kuveite antradienį pranešė, kad yra uždaryta iki atskiro pranešimo, praėjus dienai, kai naujienų agentūros AFP žurnalistas matė dūmus, kylančius iš atstovybės po Irano atakos prieš šalį. 

„Dėl tebesitęsiančios įtampos regione JAV ambasada Kuveite bus uždaryta iki kito pranešimo. Atšaukėme visus įprastus ir skubius konsulinius susitikimus“, – sakoma ambasados ​​pranešime socialiniame tinkle X.

Vilnius, kovo 3 d. (ELTA). Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Kazimieras Černis pavadino asteroidą pirmojo Lietuvos šventojo ir Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero garbei. Asteroidas 2013–2019 m. aktyviai stebėtas įvairiose observatorijose, o 2024 m. galutinai nustatyta jo orbita. 

„Asteroidą 2013 metais Baldonės astronomijos observatorijoje Latvijoje atradome kartu su dr. Ilgmāru Eglīčiu. Vėl gerai matomas jis bus šių metų rugsėjį Žuvų žvaigždyne, netoli Vandenio žvaigždyno ribos“, – VU pranešime spaudai cituojamas astronomas. 

Tai ne pirmas dr. K. Černio inicijuotas Lietuvos istorijoje svarbių didikų ir šventųjų įamžinimo danguje atvejis. Pasak VU, mokslininkas su kolegomis yra pavadinęs per 150 asteroidų, iš kurių 100 turi lietuviškus ar su Lietuvos istorija susijusius vardus. 

„Asteroidą pavadinti Šv. Kazimiero garbei pasirinkau dėl istorinės ir religinės jo svarbos. Deja, dėl dangaus kūnų vardus registruojančios Tarptautinės astronomų sąjungos apribojimų, buvo atmestas mano siūlymas varde pažymėti, jog kalbama būtent apie Lietuvos globėją, todėl buvo suteiktas ne „St. Casimir“, o „Casimir“, nežymint jo šventumo. Danguje jau skrieja kiti asteroidai, mano pavadinti karalių ir kunigaikščių vardais, pavyzdžiui, Algirdo, Vytauto. Taip pat ir Lietuvoje gyvenusių ar besilankiusiųjų šventųjų, pavyzdžiui, Vilniuje gyvenusios Šv. Faustinos ir lenkų šventosios Uršulės Leduchovskos garbei“, – pasakojo dr. K. Černis.

VU ir Latvijos astronomai bendradarbiauja jau 17 metų. Pasak astronomo, per šį laiką buvo atrasta bene 60 asteroidų, kuriems reikia pavadinimų, o taip pat ir ypatingai retų asteroidų. Mokslininkai kartu darbuojasi Baldonės observatorijoje, įsikūrusioje 30 kilometrų į pietus nuo Rygos. 

„Su latviais esame sutarę, kad kartu Baldonės observatorijoje ieškome asteroidų, o atrastus dalijamės perpus – vieną pavadinimą siūlo jie, o kitą – mes. Pasisekė atrasti ne tik daug bevardžių asteroidų, bet ir retų, unikalių, pavyzdžiui, vadinamųjų kentaurų. Manoma, jų sudėtyje yra daugiau ledo nei uolinių medžiagų. Mūsų atrastasis skrieja aplink Saulę, tarp Jupiterio ir Saturno ir yra maždaug 70 kilometrų dydžio. Jį atradome 2009 metais, jis pavadintas „Orius“ vardu“, – VU pranešime spaudai cituojamas mokslininkas. 

Pagal Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazę, asteroidas (635483) „Casimir“ nuo Saulės nutolęs vidutiniškai 2,20 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 3 metus ir 99 dienas (1193,74 paros). Asteroido orbitos elementai: a = 2,202 AV, e = 0,132, i = 3,887°, P = 1193,74 paros (3,27 m.). 

Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio laikinasis žymėjimas buvo 2013 RU34 (635483), dr. K. Černiui pasiūlius, suteikiamas vardas „Casimir“. Pavadinimo citata paskelbta IAU Mažųjų planetų centro elektroniniame cirkuliare (MPEC) ir WGSBN Bulletin 2025 m. 

Kyjivas, kovo 3 d. (Ukrinform-ELTA). Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. kovo 3 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 268 520 karių, iš jų 790 žuvo arba sužeista per pastarąją parą.

Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 718 (+5 per pastarąją parą) Rusijos tankų, 24 131 (+20) šarvuotą kovinę transporto priemonę, 37 842 (+47) artilerijos sistemas, 1 655 daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 1 319 (+6) priešlėktuvinių kovos sistemų ir 4 384 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat prarado 435 karinius lėktuvus, 348 sraigtasparnius, 154 698 (+1 529) taktinius bepiločius orlaivius, 30 (+1) karo laivų/ katerių, 2 povandeninius laivus, 80 992 (+235) transporto priemones bei degalų cisternas ir 4 075 (+1) specialiosios įrangos vienetus.

Duomenys apie priešo nuostolius yra atnaujinami.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 2 d. iki 22 val. buvo užfiksuoti 136 koviniai susidūrimai fronto linijoje.

Džakarta, kovo 3 d. (AFP-ELTA). Antradienį Indonezijos Sumatros salą supurtė 6,1 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba. Jis išgąsdino gyventojus, bet rimtos žalos nepadarė. 

Drebėjimas įvyko prie šiaurės rytinio Sumatros krašto, pranešė valdžios atstovai. Žmonės, gyvenantys dažnai požeminių smūgių niokojamame regione, išbėgo į lauką.

Indonezijos žemės drebėjimų ir cunamių centro BMKG vadovas Rahmatas Triyono sakė, kad Simeuluės salos ir rytinės Ačeho rytinės pakrantės gyventojai pajuto stiprų žemės drebėjimą, virpėjo langai ir durys, girgždėjo sienos, galėjo sudužti stiklai. Tačiau jis teigė, kad cunamio pavojaus nėra. Silpnesnis purtymas buvo juntamas ir Sumatros šiaurės rytuose. 

Didžiulėje salų valstybėje dažnai įvyksta žemės drebėjimų, nes ji yra ties Ramiojo vandenyno Ugnies žiedu – intensyvaus seisminio aktyvumo lanko, kuriame susiduria tektoninės plokštės, jis driekiasi nuo Japonijos per Pietryčių Aziją į Ramiojo vandenyno baseiną. 

2004 m. Ačeho provinciją supurtė 9,1 balo žemės drebėjimas. Jis sukėlė cunamį ir Indonezijoje pražudė daugiau nei 170 tūkst. žmonių.