Vilnius, birželio 4 d. (ELTA). Iš užsienio kalėjimo grįžęs Lietuvos pilietis Kauno apygardos teisme bus teisiamas dėl 1 kilogramo kokaino pardavimo.

Šioje byloje laikinai apribotos nuosavybės teisės į kaltinamojo pinigines lėšas – daugiau nei 344 tūkst. eurų ir beveik 4 tūkst. JAV dolerių.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu kokaino.

Tyrimą šioje byloje atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Lietuvos pilietis L. B. (gim. 1962 m.) kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su N. M. ir G. B., neteisėtai laikė, gabeno bei pardavė V. V. apie 1,5 kilogramo miltelių. Jų sudėtyje buvo apie 1 kilogramą narkotinės medžiagos – kokaino.

Ši baudžiamoji byla buvo atskirta iš kito rezonansinio tyrimo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nurodytą labai sunkų nusikaltimą minėti asmenys suorganizavo ir padarė Lietuvoje 2017 m. pradžioje. Buvo susitarta, kad minėti bendrininkai parduos V. V. narkotikus, t. y. kokainą, už 50 tūkst. eurų.

Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, per tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad L. B. kartu su N. M. ir G. B. neteisėtai laikė apie 1,5 kilogramo narkotinės medžiagos (miltelių). Po to šiuos kvaišalus N. M. bei G. B. supakavo ir konservų skardinių uždarymo įrenginiu sandariai uždarė į 6 konservų dėžutes.

Vienas iš bendrininkų jas atvežė į Kauną ir pardavė V. V. Narkotikų perdavimo metu V. V. sumokėjo 10 tūkst. eurų, o likusi pinigų suma turėjo būti perduota bendrininkams po kokaino realizacijos.

Nupirktą narkotinę medžiagą V. V. konspiracijos tikslais nuvežė į savo gyvenamąjį namą, esantį Klaipėdos rajone. 2017 m. pavasarį policijos pareigūnai, atlikdami kratą V. V. namuose, konservų dėžutes su paslėptu kokainu rado ir paėmė.

Dalį šio tyrimo atskyrus ir užbaigus N. M., G. B. bei V. V. atžvilgiu, 2023 m. vasario mėn. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu jiems paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės.

Šiame tyrime paskutinysis iš bendrininkų – L. B. – dar 2018 m. buvo sulaikytas užsienyje, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už kitos nusikalstamos veikos padarymą.

Pastarajam sugrįžus į Lietuvą, išvengti atsakomybės nepavyko net ir po ilgo laiko. Vyras buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Vėliau jam paskirta kardomoji priemonė – užstatas.

Už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.

Vilnius, birželio 4 d. (ELTA). Vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje ketvirtadienio rytą sumažėjo atitinkamai 0,7 proc. ir 0,6 proc., o suskystintos naftos dujų (SND) kaina padidėjo 0,2 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Agentūros duomenimis, dyzelino kainos šalies degalinėse ketvirtadienio rytą svyravo nuo 1,77 euro iki 2,04 euro, o vidutinė dyzelino kaina siekė 1,88 euro ir buvo 0,6 proc. mežesnė nei trečiadienį (1,90 euro).

Mažiausia dyzelino kaina buvo degalinėje „Gelvybė“ Vilkaviškio rajone – 1,77 euro, o didžiausia – penkiose „Circle K“ tinklo degalinėse, kur litras šios rūšies degalų kainavo 2,04 euro.

Benzino kainos svyravo nuo 1,66 euro iki 1,96 euro, o vidutinė jo kaina sudarė 1,80 euro ir buvo 0,7 proc. mažesnė nei trečiadienį (1,81 euro).

Pigiausias benzinas ketvirtadienį fiksuotas Bonsa“ degalinėje Tauragės rajone ir „Circle K“ tinklo degalinėje Plungės rajone, kur kainavo 1,66 euro. Tuo metu didžiausia jo kaina, siekusi 1,96 euro, buvo trijose „Circle K“ tinklo degalinėse.

Dujų kainos degalinėse ketvirtadienio rytą svyravo nuo 0,72 euro iki 0,96 euro, o vidutinė SND kaina siekė 0,85 euro ir buvo 0,2 proc. didesnė nei trečiadienį (0,85 euro).

Mažiausia SND kaina buvo Bonsa“ degalinėje Tauragės rajone ir „Circle K“ tinklo degalinėje Plungės rajone – 0,72 euro, didžiausia – keturiose „Circle K“ tinklo degalinėse ir „Narjantos“ degalinėje Kupiškio rajone. Pastarosiose litras dujų atsiėjo 0,96 euro.

Didmeninė benzino kaina trečiadienį Lietuvoje buvo 1,56 euro, o dyzelinas kainavo 1,67 euro.

Brent naftos kaina rinkoje birželio 3 dieną siekė 97,81 JAV dolerio už barelį.

Vilnius, birželio 4 d. (ELTA). Seimas ketvirtadienį nepritarė Vyriausybės teiktai Muitinės departamento pertvarkai. 

Už Muitinės įstatymo projektą priėmimo stadijoje ketvirtadienį balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 31, o 20 susilaikė. Atitinkamai nuspręsta nebesvarstyti projekto lydinčiųjų įstatymų.

Daugiausia nesutarimų Seimo salėje kilo dėl siūlymo po pertvarkos atsisakyti muitinės postų pareigūnų (išskyrus postų vadovų ir jų pavaduotojų) rotacijos – periodinio pareigų atlikimo vietos keitimo. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vertinimu, taip galėtų didėti korupcijos rizika. 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Mindaugas Lingė ir Agnė Bilotaitė teikė siūlymą rotacijos klausimą palikti Muitinės departamento vadovui, kuris nustatytų šią tvarką, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nusprendė jam nepritarti. 

„Komitetas apsvarstė, išklausė visas nuomones ir nusprendė nepritarti Vyriausybės projektui, nes visos statutinės įstaigos šiandien neturi važinėjimo iš vieno Lietuvos krašto į kitą. Rotacija vyksta posto viduje, poste yra 12 pozicijų, kas 4 valandas elektroniniu būdu žmonės keičiami. Komitetas mano, kad korupcija yra ne eilinių žmonių reikalas, sprendžiant iš to, kokiais kiekiais būna. Tai reikia spręsti šiek tiek plačiau“, – Seimo salėje sakė komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Anot jo, įstatyme numatytos geresnės sąlygos muitinės pareigūnams. 

Seimo salėje M. Lingė tvirtino, kad priėmus įstatymą būtų apsunkinama kova su korupcija.

„Niekas neneigia to, kad įstatymas reikalingas, bet medaus statinę gadinantis riebus šaukštas deguto niekaip negali leisti palaikyti šios iniciatyvos“, – kalbėjo jis.

Tuo metu konservatorius Arvydas Anušauskas ragino atsižvelgti į STT vertinimą, o Mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas teigė, kad Muitinės departamento pertvarka nėra palanki regionams.

Parlamentaras, „valstietis“ Valius Ąžuolas akcentavo ir tai, kad šiuo metu tebevyksta naujo Muitinės departamento vadovo atranka.

Projektu buvo siūloma departamentą pervadinti į Lietuvos muitinę ir optimizuoti institucijos struktūrą, atsisakant juridinio asmens statuso departamentui pavaldžiose įstaigose ir vietoje to jas prijungiant prie departamento. Tokiu būdu buvo numatyta vietoje 8 įstaigų sukurti vieną juridinį asmenį.

Anksčiau Finansų ministerija nurodė, kad centralizuojant departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklą taip pat siekiama sutaupyti – jos skaičiavimais, įstaigas sujungus į vieną juridinį asmenį, administravimo sąnaudos sumažėtų iki 30 proc.

Taip pat buvo numatyta iškelti reikalavimą vadovui turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat ne trumpesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį, nereikalaujant statutinės patirties. 

BFK teigimu, iškėlus tokius reikalavimus galėtų pretenduoti ne tik vidaus tarnybos patirties turintys asmenys, bet ir valstybės tarnyboje, kitose viešojo sektoriaus institucijose arba privačiame sektoriuje dirbantys vadovai, o tai suteiktų galimybę pritraukti įvairesnę vadovavimo patirtį turinčių kandidatų.

Taip pat buvo siūloma palikti dabar galiojančią tvarką, kad Muitinės departamento vadovas institucijos administracijos struktūrą tvirtintų ne vienašališkai, o suderinęs su finansų ministru.

Siūlyta, kad įstatymo įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.

(Papildysime)

Vilnius, birželio 4 d. (ELTA). Vilniuje birželio 7–12 dienomis vyks Pasaulinio apaštalinio gailestingumo kongresas, kuriama tikimasi sulaukti apie 5 tūkst. dvasininkų, piligrimų, pasauliečių bei religinės bendruomenės atstovų iš viso pasaulio. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas džiaugiasi, kad Vatikano organizuojamas sakralinis renginys pagaliau atvyko į Lietuvą. 

„Džiaugiamės, kad mes dabar galime turėti šitą pasaulinio masto įvykį Lietuvoje“, – pristatydamas renginį kalbėjo Vilniaus arkivyskupas G. Grušas. 

Renginio koordinatorė Inesa Čaikauskienė sako, kad šiemet tikimasi pritraukti svečių iš daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Jos teigimu, kongreso tema „Statome gailestingumo miestą“ glaudžiai susijusi su šiandien išgyvenama visuomenės realybe. 

„Šita tema yra apie gailestingumo tikrovę šiandien. (…) Atsispyrėme nuo to, kad gailestingumas yra santykis tarp žmonių. Ir to santykio tarp žmonių, ypač mieste, yra daug ir įvairaus“, – nurodė renginio koordinatorė. 

„Todėl šitas kongresas ir jo temos, kurios bus nagrinėjamos paskaitų, susitikimų, liudijimų metu, yra apie šiandienos žmonijos realybę, kurią mes išgyvename santykyje“, – akcentavo ji. 

Vienas reikšmingiausių Katalikų bažnyčios renginių vyks ant Išganytojo kalvos prie Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios. Kaip skelbia renginio organizatoriai, ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – būtent čia daugiau nei tris šimtmečius veikusios misionierių, vizičių, šaričių vienuolijos vykdė Dievo gailestingumo misiją ir skleidė šią žinią pasauliui. 

„Šios vietos istorija taip pat liudija viltį net sunkiausiomis aplinkybėmis – sovietmečiu čia veikė kalėjimas, tačiau net ir tuomet kaliniai kupole įsirengė koplyčią, o Šv. mišios jiems tapo vilties ženklu. Šiandien vienoje pusėje dar stovi buvęs kalėjimas, o kitoje veikia hospisas, kuriame rūpinamasi sunkiais ligoniais“, – skelbia Vilniaus arkivyskupija. 

Kas trejus metus vykstantys Katalikų bažnyčios susitikimai

5 dienas truksiantį Kongresą organizuoja Šventojo Sosto Evangelizacijos dikasterija kartu su Vilniaus arkivyskupija. 

Informuojama, kad renginio metu bus laikomos Šv. mišios, susirinkusieji dalyvaus pamaldose, konferencijose ir mokymuose bei piligriminėse, teminėse ekskursijose po Vilnių. 

Pasauliniai apaštaliniai gailestingumo kongresai yra kas trejus metus vykstantys Katalikų bažnyčios susitikimai, kuriais siekiama skelbti ir liudyti Dievo gailestingumą, nurodo Vilniaus arkivyskupija. 

Skelbiama, kad iki šiol Pasauliniai gailestingumo  kongresai yra vykę Italijoje (2008 m.), Lenkijoje (2011 m.), Kolumbijoje (2014 m.), Filipinuose (2017 m.) ir Samoa (2023 m.). 

Kyjivas, birželio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Minint Tarptautinę nuo agresijos nukentėjusių vaikų dieną, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tinkle „Telegram“ pabrėžė, kad Rusija turi būti patraukta atsakomybėn už savo nusikaltimus. 

„Nuo plataus masto invazijos Rusija nužudė mažiausiai 707 jaunus ukrainiečius. Kiekviena tokia mirtis reiškia, kad iš vaiko buvo atimta ateitis. Rusija turi atsakyti už šiuos nusikaltimus“, – teigė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad birželio 4-oji yra Tarptautinė nuo agresijos nukentėjusių vaikų diena. Šią dieną prisimenami vaikai, paveikti karo ir smurto.

Ukraina birželio 4-ąją prisimena vaikus, žuvusius per ginkluotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Atminimo diena 2021 m. buvo įtvirtinta Ukrainos parlamento nutarimu.

Ukrainos generalinės prokuratūros 2026 m. birželio 4 d. oficialiais duomenimis, rusų pajėgos Ukrainoje jau nužudė 705 vaikus ir 2 537 sužeidė.

Šie duomenys nėra galutiniai, nes siekiama nustatyti aukų skaičių aktyvių karo veiksmų zonose bei laikinai priešo užimtose ir išlaisvintose teritorijose.

Per rusų pajėgų atakas nukenčia ir švietimo įstaigos. Daug jų visiškai sugriauta. Blogiausia padėtis Dnipropetrovsko, Donecko, Charkivo, Mykolajivo, Sumų, Kyjivo, Chersono, Žytomyro, Zaporižios ir Černihivo srityse.

Vilnius, birželio 4 d. (ELTA). Seimas ketvirtadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymams stiprinti juridinių asmenų nemokumo bei fizinių asmenų bankroto teisinį reguliavimą, siekiant didinti nemokumo sistemos skaidrumą bei nešališkumą.

„Šios įstatymų pataisos užtikrins, kad finansinių sunkumų atvejais sprendimai būtų priimami efektyviau, o nemokumo administratoriai veiktų pagal aukščiausius nešališkumo ir profesionalumo standartus“, – pranešime cituojamas finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Pasak Finansų ministerijos, pakeitimais numatoma išplėsti nemokumo administratorių skyrimo ribojimus ir sustiprinti nešališkumo reikalavimus, siekiant mažinti interesų konfliktų riziką.

Taip pat nustatoma, kad tam tikri sandoriai galės būti sudaromi tik gavus  kreditorių, kai kyla interesų konflikto rizika.

Įtvirtinama nuostata, kad nemokumo administratorius – fizinis asmuo – negalės dirbti daugiau nei viename juridiniame asmenyje. 

Ministerijos teigimu, šis ribojimas padės mažinti galimo šališkumo ir interesų konfliktų riziką, užkirs manipuliavimo atrankoje galimybes, kartu užtikrindamas sąžiningesnes konkurencijos sąlygas rinkoje. 

Taip pat plečiamas nemokumo administratoriams taikomų poveikio priemonių spektras, įtraukiant ir pinigines baudas, o priežiūros institucijai suteikiama teisė taikyti finansines sankcijas Nemokumo administratorių rūmams, jei šie netinkamai vykdytų jiems pavestas funkcijas.

Pakeitimais taip pat stiprinami aplinkosauginiai saugikliai, kai įmonės turto struktūroje yra nesutvarkytų atliekų ar užteršto dirvožemio. Tokiose situacijose teismas privalės informuoti aplinkos apsaugos instituciją apie kiekvieną tokią bylą, teismas tvirtins ir atliekų sutvarkymo išlaidų dydį.

Kreditorių susirinkimuose bus sudaryta galimybė balsuoti elektroniniu būdu per Nemokumo portalą. Ministerija pažymi, kad tai leis sprendimus priimti operatyviau, didins proceso skaidrumą, mažins administracinę naštą.

Pakeitimais atsisakoma reikalavimo fizinio asmens bankroto procesą inicijuoti tik turint ne mažesnę kaip 25 MMA dydžio skolą, sudarant galimybes gyventojams anksčiau pradėti bankroto procedūras.

Taip pat atsisakoma administracinės atsakomybės juridinių asmenų vadovams už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą arba pavėluotą pateikimą teismui.

Pakeitimai įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d., išskyrus kreditorių susirinkimų skaitmenizavimą numatančias nuostatas, kurios bus taikomos nuo 2028 m. sausio 1 d.

Beirutas, birželio 4 d. (AFP-ELTA). Nepaisant prieš kelias valandas paskelbtų sąlyginių paliaubų, Izraelis ketvirtadienį vėl smogė Pietų Libanui ir pagrasino naujoms atakomis Beirutui.

Izraelio ir Libano atstovai trečiadienį Vašingtone surengė ketvirtą derybų raundą ir susitarė įgyvendinti paliaubas su sąlyga, kad Irano remiama grupuotė „Hezbollah“ nutrauks savo atakas.

Tačiau tiesioginių Izraelio ir Libano derybų nepripažįstanti „Hezbollah“ šio pranešimo nekomentavo, o Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas pareiškė, kad karinės operacijos Pietų Libane bus bet kokiu atveju tęsiamos.

Į karą Artimuosiuose Rytuose „Hezbollah“ Libaną įtraukė siekdama atkeršyti už Irano aukščiausiojo lyderio nužudymą per JAV ir Izraelio smūgius vasario 28 d. Grupuotė pažadėjo tęsti kovą, nepaisant Libano vyriausybės bandymų ją nuginkluoti.

Nepaisant susitarimo Vašingtone, I. Katzas teigė, kad Izraelio pajėgos išlaiko „veiksmų laisvę su Amerikos palaikymu smogti Beirutui, atsakydamos į ugnį prieš Izraelio bendruomenes ir teritoriją“.

„(Armija – ELTA) šiuo metu tęs savo ugnies ir sausumos operacijas, liks saugumo zonoje Libane iki Geltonosios linijos – įskaitant Boforo regioną – į kurią negalės grįžti gyventojai, tuo pačiu toliau griaudama teroristų infrastruktūrą vietoje“, – sakė jis.

Balandžio 17 d. paskelbtos paliaubos turėjo sustabdyti kovas ir buvo keletą kartų pratęstos, tačiau jų niekada nebuvo laikomasi, abiem kariaujančioms pusėms teisinant atakas kitos pusės esą įvykdytais pažeidimais.

Libano nacionalinė naujienų agentūra (NNA) pranešė apie ketvirtadienį įvykusius smūgius keliuose keliose pietinėse šalies vietovėse, per kuriuos buvo sužeista pora ir jų dukra.

Vadino rimta klaida

Izraelio kariuomenė pakartotinai įspėjo libaniečius nevykti į pietus nuo Zahrani upės maždaug 45 kilometrų atstumu, praėjusią savaitę paskelbusi visas teritorijas į pietus nuo upės „kovos zonomis“.

Anksčiau ketvirtadienį Izraelio kariuomenė pranešė apie šiauriniame Izraelyje skambėjusias oro pavojaus sirenas. Vienas incidentas, susijęs su „įtartinu taikiniu ore“, buvo išspręstas, o kitas pasirodė esąs netikras pavojus.

Prieš šį pranešimą „Hezbollah“ teigė ketvirtadienio rytą paleidusi raketas ir dronus į Izraelio karius, įsiveržusius į Pietų Libaną.

Izraelio kraštutinės dešinės nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras kritikavo sąlyginių paliaubų susitarimą, pavadindamas jį „rimta klaida“.

Remiantis po susitikimo Vašingtone paskelbtu pareiškimu, abi pusės, kurios oficialių diplomatinių santykių nepalaiko, taip pat susitarė sukurti vadinamąsias „bandomąsias zonas“, kuriose Libano ginkluotosios pajėgos „perims visišką teritorijos kontrolę, pašalindamos visus nevalstybinius veikėjus“.

Kitos Libano ir Izraelio derybos numatytos vėliau šį mėnesį.

Aukšto rango „Hezbollah“ atstovas Mahmudas Qomati šią savaitę naujienų agentūrai AFP pranešė, kad grupuotė su „dalinėmis paliaubomis nesutiks“.

Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo ruožtu pareiškė norintis atskirti derybas dėl konflikto Libane ir dėl karo su Iranu. Tačiau Teheranas tvirtina, kad šie konfliktai yra susiję, o jo užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi įspėjo, jog bet koks puolimas prieš Beirutą išprovokuotų „visapusišką karo atsinaujinimą“.

Libano teigimu, Izraelio atakos nuo kovo 2 d. šalyje nusinešė daugiau nei 3,5 tūkst. gyvybių.

Vilnius, birželio 4 d. (ELTA). Jeigu laikinoji gyventojų duomenų vagystės iš Registrų centro (RC) aplinkybių tyrimo komisija negautų mandato Seime, būtų svarstoma inicijuoti ministrų interpeliaciją, teigia opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

„Jeigu laikinoji komisija negautų mandato Seime, be abejo, svarstysime apie atsakingų ministrų interpeliacijos klausimą“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.

Jis pridūrė, kad „kandidatų“ interpeliacijai tarp ministrų yra daug, ir nepatikslino, apie kuriuos Vyriausybės narius eina kalba, taip pat užsiminė, kad interpeliacija galėtų būtų pateikta ir premjerei.

„Kai kandidatų daug, tada atrodo, kad atsakinga vis tik yra visa Vyriausybė, Vyriausybės galva – ministrė pirmininkė, (…) bet dar neskubėkime kalbėti, dabar pirmas etapas – laikinoji komisija“, – pažymėjo jis.

Anot liberalų pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, surinkus 36 būtinus parašus kitą savaitę ketinama pateikti galimas komisijos narių kandidatūras.

„Ministras Grikšas ir premjerė – tie politikai, kurie pripažino, kad nuo pat pirmos akimirkos, nuo balandžio 3 dienos, kai ta informacija tapo labiau vieša, žinoma, jie tą žinojimą turėjo ir nieko nesiėmė, kad būtų informuoti gyventojai“, – teigė politikė.

Pasak jos, bet kokia interpeliacija Seime kelia politinių įtampų net ir daug mandatų turinčioms koalicijoms, todėl šiai iniciatyvai tikimasi visų frakcijų palaikymo.

L. Kasčiūno teigimu, komisija darbą turėtų baigti per vasarą, posėdžiai būtų atviri.

Konservatorius taip pat ironizavo, kad parlamentinę komisiją galėtų palaikyti ir valdančioji „Nemuno aušra“.

Įtariama, jog laikotarpiu nuo sausio iš RC galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų. 

Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Dėl incidento ikiteisminį tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra. Ji skelbė, kad tyrimą pradėjo tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie įvykį – balandžio 15 d. 

Tuo metu iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas. 

Anot jo, apie situaciją iškart informuotos institucijos, tarp kurių – ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).

Dėl informacijos paviešinimo terminų išsiskyrė ir politikų nuomonės – premjerė ir ministras teigė, jog informacija negalėjo būti atskleista, nes tokią galimybę ribojo teisėsaugos atliekami veiksmai, tačiau prezidentas sakė, kad jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti informaciją nebuvo. 

Ryga, birželio 4 d. (LETA-ELTA). Aliaskoje baigėsi latvių alpinistų, žuvusių kopiant į Makinlio kalną, kūnų paieškos ir nukėlimo operacija, pranešė Latvijos Užsienio reikalų ministerija.

Remiantis Latvijos ambasados JAV pateikta informacija, visi trys kūnai nuo Makinlio kalno buvo nukelti ketvirtadienį naktį Latvijos laiku.

Alpinistų palaikai buvo nugabenti į Ankoridžo teismo medicinos ekspertų biurą, kad vėliau juos būtų galima pargabenti į Latviją.

Latvijos visuomeninis transliuotojas (LSM) pranešė, kad Ankoridže yra ir nelaimės ištiktos ekspedicijos grupės vadovas Valdis Purinas, kuris ligoninėje lanko sužeistą komandos narį Martiną Bilzeną.

Anot LSM, M. Bilzenui teikiama profesionali ir kokybiška medicininė pagalba, nes vietos gydytojai specializuojasi gydyti traumas, būdingas kalnuotam reljefui.

Kaip pranešta, praėjusią savaitę nukritę nuo aukščiausio Šiaurės Amerikoje Makinlio kalno žuvo trys latvių alpinistai.

Latvijos alpinizmo asociacija pranešė, kad žuvę alpinistai – Inese Puceka, Vija Olte ir Renaras Kunigas-Salakas.

M. Bilzenas buvo evakuotas kritinės būklės. Kiti ekspedicijos nariai – V. Purinas, Edgaras Madzulis ir Guntis Svarinas – po nelaimingo atsitikimo grįžo į stovyklą ir gelbėtojų padedami nusileido nuo kalno.

Pasak JAV nacionalinių parkų tarnybos, nelaimingas atsitikimas įvyko netoli Makinlio perėjos maždaug 5,5 tūkst. metrų aukštyje.

Ekspedicijoje dalyvavęs V. Purinas socialiniuose tinkluose rašė, kad trys latvių alpinistai, žuvę kopdami į Makinlio kalną, maždaug 300 metrų krito stačiu šlaitu, kurį dengė sniegas ir ledas.

V. Purinas pažymi, kad likę gyvi alpinistų ekspedicijos Šiaurės Amerikoje dalyviai padarė viską, ką galėjo, kad išgelbėtų savo komandos narius, tačiau, kol atvyko juos į saugią vietą išgabenę sraigtasparnis, išgyveno tik M. Bilzenas.

Katmandu, birželio 4 d. (AFP-ELTA). Šešias dienas Evereste be žinios dingęs ir jau mirusiu laikytas kalnų vedlys atsirado. Patyręs šerpa Hillary‘is Dawa rastas gyvas netoli bazinės stovyklos, kur grįžo savo jėgomis, ketvirtadienį pranešė institucijos.

„Jis šliaužė kalnu žemyn“, – naujienų agentūrai AFP sakė kelionių agentūros „8K Expeditions“, kuri koordinavo gelbėjimo priemones, vadovas Pemba Sherpa. Kalnų vedlys sraigtasparniu buvo nugabentas į ligoninę.

Dingusįjį netoli bazinės stovyklos ketvirtadienio rytą rado organizacijos „Sagarmatha Pollution Control Committee“ (SPCC) atstovai. Ši nepaliečių komanda padeda paruošti maršrutus ir renka paliktas šiukšles.

Prieš tai britų alpinistas Chrisas Thrallas pareiškė gegužės 29 d. kartu su šerpa sėkmingai šturmavęs aukščiausią pasaulio kalną. Trečiadienį jis instagrame paskelbė vaizdo žinutę, kurioje pranešė apie vedlio žūtį. Jis teigė atsiskyręs nuo šerpos, kai šis parašė jo eit pirma. Buvo pradėta dingusiojo paieška.

Šis pakilimas buvo vienas paskutiniųjų sezone, per kurį, pirmaisiais Nepalo institucijų skaičiavimais, Everesto viršūnę pasiekė daugiau kaip tūkstantis alpinistų. Mažiausiai penki žmonės – du Indijos ir trys Nepalo alpinistai – žuvo.