Vašingtonas, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį perspėjo, kad oro erdvė virš Venesuelos ir šalia jos turėtų būti laikoma uždaryta, – tai naujausia eskalacija konflikte su kairiųjų pažiūrų lyderiu Nicolas Maduro.

„Visiems pilotams, narkotikų prekeiviams ir prekiautojams žmonėmis – prašome laikyti oro erdvę virš Venesuelos ir aplink ją visiškai uždaryta“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas. JAV vadovas nedetalizavo.

D. Trumpo administracija daro spaudimą Venesuelai, kurio akivaizdoje Karibų jūroje buvo dislokuoti dideli kariniai pajėgumai, įskaitant didžiausią pasaulyje lėktuvnešį. Vašingtonas teigia, kad tikslas yra pažaboti narkotikų kontrabandą, tačiau Karakasas savo ruožtu primygtinai tvirtina, jog galutinis užmojis yra pakeisti režimą.

JAV pajėgos nuo rugsėjo pradžios Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje surengė smūgius, nukreiptus prieš daugiau kaip 20 įtariamų Venesuelos narkotikų kontrabandos laivų, ir nukovė per 80 žmonių.

Vašingtonas dar nepateikė įrodymų, kad laivai, į kuriuos jis taikėsi, buvo naudojami narkotikų kontrabandai ar kėlė grėsmę Jungtinėms Valstijoms. Dėl šios kampanijos ir ją lydinčio karinių pajėgumų telkimo regione išaugo įtampa.

JAV aviacijos tarnybos praėjusią savaitę paragino Venesuelos oro erdvėje skraidančius civilinius orlaivius „elgtis atsargiai“ dėl „blogėjančios saugumo padėties ir padidėjusios karinės veiklos Venesueloje ir aplink ją“.

Dėl šio įspėjimo šešios oro linijos sustabdė skrydžius į Venesuelą. Toks ėjimas papiktino Karakasą ir paskatino jį uždrausti šias bendroves – Ispanijos „Iberia“, Portugalijos TAP, Kolumbijos „Avianca“, Čilės ir Brazilijos LATAM, Brazilijos GOL ir „Turkish Airlines“, nes jos „prisijungė prie JAV vyriausybės skatinamų valstybinio terorizmo veiksmų“.

„The New York Times“ penktadienį pranešė, kad D. Trumpas ir N. Maduro praėjusią savaitę pasikalbėjo telefonu ir aptarė galimą susitikimą Jungtinėse Valstijose. Pranešimas apie D. Trumpo ir N. Maduro pokalbį pasirodė praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas pareiškė, kad netrukus bus imtasi veiksmų, kuriais siekiama sustabdyti narkotikų kontrabandą iš Venesuelos sausuma, o tai dar labiau padidino įtampą su Karakasu.

Vilnius, lapkričio 29 d. (ELTA). Pirmadienį Vilniuje bus atidengta Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo žodžius įamžinanti atminimo lenta.

Ji bus pritvirtinta ant Vilniaus rotušės pastato, iš Vokiečių gatvės pusės.

Ant šios lentos lietuvių, anglų bei vokiečių kalbomis įrašyta frazė, kurią F. Merzas ištarė Vokietijos brigados inauguracijos metu: „Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas. Vilniaus apsauga – Berlyno apsauga“. 

Sprendimą įamžinti F. Merzo žodžius Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė rugpjūčio pabaigoje. 

ELTA primena, kad 2002 m. Lietuvoje viešėjęs tuometis JAV prezidentas George’as W. Bushas, kalbėdamas prie Vilniaus rotušės susirinkusiems lietuviams, pareiškė panašią poziciją – jo teigimu, „kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps JAV priešu“. 

Ši G. W. Busho frazė taip pat įamžinta ant Vilniaus rotušės įrengtoje atminimo lentoje.

Vilnius, lapkričio 29 d. (ELTA). Šeštadienį Prezidentūroje vykusiuose pilietinės iniciatyvos „Lietuvos galia“ apdovanojimuose viena iš renginio laureačių atsisakė iš prezidento Gitano Nausėdos rankų atsiimti jai skirtą apdovanojimą. 

Statulėlę priimti atsisakė iniciatyvos „Šilainių sodai“ bendraįkūrėja ir edukacinės programos VIII forte vadovė Evelina Šimkutė. 

Vėliau savo sprendimą nepriimti apdovanojimo iš šalies vadovo rankų „Šilainių sodai“ paaiškino socialiniame tinkle „Facebook“. 

„Mūsų sprendimas – tiesioginė reakcija į tai, kas šiuo metu vyksta valstybiniu lygmeniu“, – rašoma įraše. 

Kaip teigiama viešame pareiškime, valstybės vadovybė nevykdo savo pažadų ir sąmoningai nesiima atsakomybės ginti vertybių bei laisvės, todėl toks apdovanojimas jiems atrodo ciniškas ir netikras.

„Šiandien matome aiškiai: valstybės vadovybė netesi savo pačių pažadų ir, būdami galios pozicijoje, apsimeta bejėgiais. Tai nėra neutralu. Tai nėra atsitiktinumas. Tai yra politinis pasirinkimas. Todėl mums atrodo ciniška ir netikra priimti apdovanojimą, kuris vadinamas „Lietuvos galios“ apdovanojimu, kai ta pati valdžia atsisako atsakingai naudoti mūsų visų jiems suteiktomis galiomis, kai tai yra reikalingiausia – ginant vertybes ir laisvę“, – dėstoma „Šilainių sodų“ viešame pareiškime. 

„Mums galia yra atsakomybė už savo žodžius ir veiksmus, drąsa kalbėti neteisybės ir melo akivaizdoje, gebėjimas veikti krizinėse situacijose ir užkirsti joms kelią. Kol ši galia nedemonstruojama nacionaliniu mastu, tokie apdovanojimai tėra gražus raudonas kaspinas ant aplinką teršiančių atliekų krūvos bendruomenei svarbioje viešoje erdvėje“, – priduriama įraše. 

Šalies vadovo inicijuotas projektas vienija beveik 600 organizacijų ir bendruomenių visoje Lietuvoje, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Norvegijoje ir Argentinoje.

Iniciatyvos „Lietuvos galia“ tikslas – aktyvesnis visuomenės įsitraukimas į valstybės gyvenimą, pilietinės galios stiprinimas. Tai platforma savanoriams, bendruomenėms, aktyviems piliečiams ir kitiems pristatyti savo veiklas, rasti bendraminčių ir sulaukti palaikymo.

Vilnius, lapkričio 29 d. (ELTA). Kaune įsikūrusi technologijų bendrovė „Talech Lithuania“ nutraukia veiklą ir atleidžia visus 46 darbuotojus, skelbia Užimtumo tarnyba.

Institucijos duomenimis, apie grupinį atleidimą daugiausia informuoti programinės įrangos kūrėjai – 28, informacinių ir ryšių technologijų sistemų eksploatavimo technikai – 14.

Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, „Talech Lithuania“ vienintelis akcininkas 2025 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą likviduoti bendrovę.

Minėtus darbuotojus numatoma atleisti nuo 2026 m. vasario 27 d. iki kovo 31 d.

Registrų centro duomenimis, programinę įrangą kurianti bendrovė paskutiniu metu buvo pelninga – pernai jos grynasis pelnas siekė 215 tūkst. eurų, 2023 m. – 133,7 tūkst. eurų.

(tikimės papildyti)

Paryžius, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Vašingtonui siekiant įgyvendinti planą, skirtą užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį Paryžiuje surengs derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė Prancūzijos prezidentūros pareigūnas.

Abu lyderiai aptars „sąlygas teisingai ir ilgalaikei taikai užtikrinti“, šeštadienį nurodė minėtas pareigūnas, kuris šia informacija pasidalino tuo metu, kai aukšto rango Ukrainos delegacija vyksta į Vašingtoną, o V. Zelenskis savo šalyje susidūrė su politiniais neramumais, nes nuo pareigų nušalino savo vyriausiąjį padėjėją.

Vilnius, lapkričio 29 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos lapkričio 30 d. įvykius Lietuvoje.

Gaza, lapkričio 29 d. (dpa-ELTA). Tarp Izraelio ir islamistinio „Hamas“ judėjimo septynias savaites galioja trapios paliaubos: palestiniečių duomenimis, pietinėje Gazos Ruožo dalyje vėl įvyko mirtinas incidentas. Čia šeštadienį Izraelio kariai nušovė du nepilnamečius brolius, pranešė palestiniečių naujienų agentūra „Wafa“. Izraelio kariuomenė, paprašyta komentaro, pareiškė, kad tikrina pranešimą.

Anot „Wafa“, incidentas įvyko Bani Suheilos mieste. Ši teritorija kontroliuojama Izraelio pajėgų.

Nuo paliaubų pradžios spalio 10 d. Gazos Ruože jau ne kartą buvo mirtinų incidentų. Izraelio kariuomenė teigė keliskart paleidusi šūvius į asmenis, peržengusius „geltonąją liniją“ ir priartėjusius prie karių. Pagal paliaubų susitarimą Izraelio pajėgos atsitraukė už šios linijos. Abiejų pusių informacijos apie incidentus nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

Vakarų Krante tuo tarpu radikalūs žydų naujakuriai, palestiniečių duomenimis, per ataką sužalojo dešimt palestiniečių. Viena moteris buvo sužeista šūvio iš naujakurio ginklo, pranešė palestiniečių organizacija „Raudonasis Pusmėnulis“. Ji gydoma ligoninėje. Dar keli žmonės vietovėje netoli Betliejaus miesto sužaloti smūgiais. Trys jų taip pat atvežti į kliniką.

Nuo Gazos karo pradžios prieš dvejus metus okupuotame Vakarų Krante fiksuojama daugiau radikalių naujakurių smurto aktų prieš palestiniečius. Izraelio kariuomenė vis  kaltinama, kad nesiima ryžtingų veiksmų prieš tokius užpuolikus. Retai pasirodo pranešimų, kad naujakuriai po atakų būtų patraukiami atsakomybėn.

Džakarta, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Smarkūs potvyniai ir žemių nuošliaužos, institucijų duomenimis, Indonezijoje pražudė daugiau kaip 300 žmonių. Kovos su katastrofomis tarnybos vadovas Suharyantas šeštadienį pranešė, kad Šiaurės Sumatros provincijoje žuvo mažiausiai 166 gyventojai, Vakarų Sumatroje – 90, o Ačehe – 47. Daugiau kaip 270 žmonių visoje šalyje laikomi dingusiais, dešimtys tūkstančių buvo priversti palikti savo namus.

Potvyniai didelės žalos padarė ir Tailande bei Malaizijoje. Pietinėje Songklos provincijoje Tailande patvirtintas žuvusiųjų skaičius išaugo iki 162. Daugiau kaip 40 tūkst. žmonių buvo apgyvendinti laikinuose būstuose.

Malaizijos Perliso valstijoje po vandeniu atsidūrė ištisos teritorijos, žuvo du žmonės.

Nuo birželio iki rugsėjo didelėje Pietryčių Azijos dalyje per musoninių liūčių sezoną reguliariai smarkiai lyja. Anot ekspertų, dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos ekstremalių orų reiškinių pasaulyje daugėja, o jų intensyvumas didėja.

Kyjivas, lapkričio 29 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) jūriniais dronais atakavo Rusijos šešėliniam laivynui priklausančius tanklaivius „Kairos“ ir „Virat“, pareiškė SBU šaltinis. Tai esą buvo bendra SBU ir karinio laivyno operacija.

Tanklaiviams smogė jūriniai dronai „Sea Baby“, kurių veikimo nuotolis yra 1 tūkst. 500 km ir kurie gali gabenti didelį sprogmenų kiekį.

Abu tanklaiviai beveik tuo pat metu užsiliepsnojo Juodojoje jūroje prie Turkijos krantų.

Vaizdo įraše matyti, kad tanklaiviai smarkiai apgadinti. Jie praktiškai išvesti iš  rikiuotės, o tai yra juntamas smūgis Rusijos šešėliniam laivynui, teigė šaltinis.

„SBU tęsia aktyvius veiksmus, kurie apriboja Rusijos galimybes finansuoti  karą prieš Ukrainą. Jūriniai dronai „Sea Baby“ išvedė iš rikiuotės tanklaivius, kurie galėjo gabenti 70 mln. dolerių vertės naftos ir sudarė galimybes Kremliui apeiti tarptautines sankcijas“, – teigė šaltinis..

Tanklaiviai „Kairos“ ir „Virat“ be krovinio plaukė į Rusijos Novorosijsko uostą.

Vilnius, lapkričio 29 d. (ELTA). „Keistuolių teatrui“ ir Centrinei valdymo agentūrai prašant teisminės mediacijos ginčą dėl teatrui skirtos baudos išspręsti taikiai, Kultūros ministerijos komanda artimiausiu metu planuoja susitikti su teatro atstovais. 

„Keistuolių teatras“ ir Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) paprašė teisminės mediacijos ginčą išspręsti taikiai. Kito teismo posėdžio data šiuo metu nėra nustatyta. Kultūros ministrei situacija žinoma, artimiausiu metu planuoja susitikti su teatro atstovais“, – rašoma Kultūros ministerijos Eltai pateiktame atsakyme. 

Kaip skelbta anksčiau, prieš kelerius metus Europos struktūrinių fondų lėšomis buvo vykdoma „Keistuolių teatro“ rekonstrukcija, kurios vertė siekė 4,1 mln. eurų. Nors darbai turėjo būti baigti dar 2023-ųjų gruodį, dėl jų kilo nesutarimų. 

Dar 2022 m. CPVA dalį projekto lėšų – beveik 141,5 tūkst. eurų – pripažino netinkamomis finansuoti. Be to, dėl susikaupusios daugiau kaip 0,5 mln. eurų skolos projekto rangovas „Kaminta“ teatrą ir Kultūros ministeriją padavė į teismą.

Dėl laiku nebaigto projekto bei nepriduotų dokumentų, viešųjų pirkimų pažeidimų ir fragmentiško rangovo vykdyto draudimo CPVA projektui pritaikė 25 proc. dydžio korekciją – tai reiškia, kad beveik 627 tūkst. eurų išmokėtų lėšų turi būti grąžintos.

Aiškindamas situaciją, buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis yra nurodęs, jog dalis biurokratinių procedūrų buvo atliktos netinkamai, o buvusi ministerijos vadovybė į susidariusią situaciją nereagavo. Todėl Š. Birutis tikino įžvelgiantis ir prieš jį ministerijai vadovavusio Simono Kairio kaltės.

Savo ruožtu Gintauto Palucko Vyriausybėje dirbęs finansų ministras Rimantas Šadžius dar šių metų birželio mėnesį užsiminė, jog dėl „Keistuolių teatrui“ pritaikytos 627 tūkst. eurų baudos gali pavykti pasiekti taikos sutartį.