(papildymai visame tekste)

Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Laikinasis finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad jam būtų didelė garbė dirbti kandidatės į premjeres Ingos Ruginienės Vyriausybėje. Visgi, pažymi R. Šadžius, su potencialia ministre pirmininke savo ateities ministerijoje jis dar neaptarė.

„Ne, neaptarėme (ateities – ELTA), kadangi, dar neatėjo ta stadija ir ponia Ruginienė dar nėra paskirta ministre pirmininke. Viskas turėtų būti iš eilės. Bet, atvirai pasakius, kada aš buvau pakviestas į devynioliktąją Vyriausybę, tai darbus planavau visai kadencijai. Jeigu gaučiau naujosios premjerės pakvietimą, man būtų didelė garbė dirbti jos komandoje“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė R. Šadžius.

Visgi, pastaruoju viešojoje erdvėje pasigirdo diskusijos, ar I. Ruginienei tapus premjere, R. Šadžiui būtų pasiūlyta tęsti darbą ministerijoje. Savo ruožtu pats ministras tokių kalbų nekomentuoja.

„Aš visokių pasigirstančių abejonių tikrai nesiruošiu komentuoti“, – paklaustas, ar nerimo nekelia partijoje kylančios abejonės dėl jo likimo kėdėje, atsakė ministras.

Nesutarimų su I. Ruginiene neprisimena 

Dar gegužę Finansų ministerijai registravus mokestinių pakeitimų projektus, I. Ruginienės vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) viešai teikė priešingus siūlymus. Šis pozicijų išsiskyrimas sulaukė prieštaringų reakcijų viešojoje erdvėje ir politikų gretose. Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tuomet teigė, kad tokios viešos diskusijos tarp ministerijų – naujas žanras.

Visgi, pats R. Šadžius sako neprisimenantis nesutarimų su I. Ruginiene. Pasak jo, Vyriausybė ir mokesčių ir antrosios pensijų pakopos reformų klausimais visada laikėsi vieningos pozicijos.

„Manau, kad nesutarimus, kuriuos jūs čia vardinate, gal analizuokite pats. Aš tokių nepamenu“, – atsakydamas į žurnalistų klausimus, dėstė R. Šadžius.

„Vyriausybė visada laikėsi vienos pozicijos ar mokesčių klausimais, ar pensijų antros pakopos reformos klausimais. Visi Vyriausybės nariai atstovavo Vyriausybės pozicijai. Demokratinėje visuomenėje tai yra teisinga. Kadangi tai yra Vyriausybės priimti projektai, dėl kurių Vyriausybė priėmė sprendimus“, – kalbėjo ministras.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo teikia socialdemokratės Ingos Ruginienės kandidatūrą į premjerės pareigas.

Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Laikinasis finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Seimo sprendimas pilna apimtimi atšaukti Gintauto Palucko Vyriausybės inicijuotą mokesčių pertvarką mažintų šalies finansų sistemos stabilumą. Visgi politikas priduria, kad parlamentas turės koreguoti pavasarį „impulsyviai“ priimtus sprendimus dėl lengvatų ūkininkams. 

„Tai (atšaukti Seimo priimtus sprendimus – ELTA) neatrodo stabilu, tai beje, ne tik valstybės pozicija, valstybės institucijų pozicija – verslo asociacijos taip pat nebuvo 100 proc. patenkintos priimtais pakeitimais, bet jos supranta ir daugelis verslo atstovų supranta, kad mokesčių sistemos stabilumas irgi yra didžiulė vertybė. Ir šiuo atveju pradėti atšaukinėti kažkokius pakeitimus, dėl kurių jau buvo Seime sutarta, to stabilumo nepridėtų, atvirkščiai – būsiems investuotojams sukeltų daug neaiškumų“, – žurnalistams antradienį sakė R. Šadžius.

„Dėl to teisinga taktika būtų gyventi su tais pakeitimais, (…) pasižiūrėti, kaip jie veikia“, – teigė jis.

Anot politiko, kol nėra sudaryti galutiniai susitarimai dėl naujos valdančiosios daugumos, apie konkrečias priimtos mokesčių reformos korekcijas kalbėti per anksti.

Visgi R. Šadžius pažymėjo, kad parlamentui teks keisti priimtą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą iš žemės ūkio gautoms pajamoms, kuri, pasak jo, Seime „priimta impulsyviai“.

„Apie ūkininkų (GPM – ELTA) lengvatą — ją reikės taisyti vienaip ar kitaip, bet tai taip pat, matyt, bus diskusinis klausimas tarp būsimų koalicijos partnerių“, – pridūrė jis.

Seimas birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc.

Tačiau ūkininkams bus taikomas lengvatinis tarifas, jų pajamos apmokestinamos 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).

Taip pat Seimas nusprendė pakeisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, pakelti pelno mokestį, įvesti naujus cukraus ir draudimo mokesčius, kurių pajamos bus skirtos gynybai.

Skaičiuojama, kad mokestiniai pakeitimai kitąmet atneštų apie 250 mln. eurų papildomų pajamų, 2027 m. – virš 600 mln. eurų.

Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Vilniaus rajone pastebėta, kad apgadinta statomo namo siena, informavo policija.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pirmadienį gautas vyro (gim. 1987 m.) pranešimas, kad nuo rugpjūčio 13 d. iki rugpjūčio 17 d. Nemėžio seniūnijoje, Šiaudinės gatvėje, buvo apgadintos statomo namo sienos. 

Nuostolis – apie 20 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Siekiant stiprinti šalies atgrasymo ir gynybinius pajėgumus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratai (TS-LKD) siūlo įgyvendinti „Dronų sienos“ modelį – bepiločių orlaivių, radarų ir kitų elementų sistemą, kuri leistų greitai ir efektyviai aptikti priešą bei jį neutralizuoti. Taip pat siūloma stiprinti ir gynybos pramonės pajėgumus, steigiant valstybinį gynybos holdingą, karybos inovacijų centrą.

„Dronų siena – tai 15 kilometrų nepraeinamumo zona, kuri yra paremta sensoriais, radarais, jutikliais ir įvairių tipo bepiločių orlaivių sistema“, – antradienį žurnalistams sakė TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Niekas iki galo nekonceptualizavo, nedetalizavo, kas tai yra. (...) Galima kalbėti ir apie tam tikrą revoliuciją, didžiulį pokytį visoje karyboje“, – dėstė jis.

Pasak opozicinės partijos lyderio, bepiločių orlaivių pajėgumai ir jų vystymas yra ypatingai svarbūs, mat būtent pirmasis kontaktas su priešu vyksta ne tarp karių, bet tarp pasienio gynybos linijų. Be to, anot jo, tai prisidėtų prie gynybos technologijų vystymo, leistų apsaugoti kariuomenės personalą.

Vieno iš antradienį pristatytą dokumentą rengusių konservatorių, Seimo nario Dainiaus Kreivio teigimu, visos „Dronų sienos“ sistemos įgyvendinimas kainuotų iki 0,5 mlrd. eurų. Pasak politiko, pasienyje integruojami radarai ir jutikliai galėtų kainuoti apie 20–30 mln. eurų, į tris Lietuvos kariuomenės brigada integruojami dronų batalionai – po 46 mln. eurų.

„Visa sistema – iki pusės milijardo eurų, išvystant visą pajėgumą“, – sakė D. Kreivys.

Antradienį pristatytą „Dronų sienos“ modelį taip pat rengė ne tik TS-LKD, bet ir Ukrainoje kovojęs savanoris, dronų operatorius Arūnas Kumpis, kariuomenės dimisijos leitenantas Vladas Sakalauskas, K. Kalinausko pulko instruktorius ir Ukrainos fronte kariavęs Rimas Armaitis.

„Dronų sienos“ modelis iš 10 elementų: aprėptų jutiklius, įvairaus tipo bepiločius orlaivius

Siūloma, kad „Dronų sienos“ modelis galėtų susidėti iš 10 pagrindinių elementų. Pirmiausiai, tokioje sistemoje turėtų būti įdiegtas jutiklių tinklas, sudarytas iš akustinių, radijo dažnio, termovizorinių, seisminių, elektrooptinių sensorių, pasyvių ir aktyvių radarų bei elektroninės kovos modulių. Šio elemento esmė – kaip įmanoma anksčiau ir tiksliau identifikuoti grėsmes.

Antrasis – artimosios žvalgybos ir FPV dronų atsako lygmuo. Ši grandis galėtų būti aktyvuota per kelias sekundes nuo taikinio identifikavimo ir atliktų smūgius nedideliuose, 1–5 kilometrų atstumuose.

Trečiasis elementas – vidutinio ir ilgojo nuotolio žvalgybos bei atakos dronai, leidžiantys žvalgyti ir smogti gilesniuose priešo veikimo sluoksniuose (maždaug 10–150 kilometrų atstumu).

Sistemoje taip pat turėtų būti integruoti sunkieji multirotoriniai dronai. Pastarieji bepiločiai veikia naktį, yra skirti naikinti iš oro numetamais sprogmenimis ir minomis. Be to, jie gali gabenti ir amuniciją, medicinos priemones, atlikti kitas logistines funkcijas.

Dar vienas elementas –grėsmėms jūroje aptikti ir neutralizuoti skirti jūriniai dronai.

Atkreipiamas dėmesys ir į būtinybę „Dronų sienoje“ integruoti sausumos bepiločius (UVG). Tai, dokumentą paruošusios partijos teigimu, leistų vykdyti operacijas pavojinguose ruožuose.

Taip pat „Dronų sienos“ modelyje siūloma įdiegti daugiasluoksnę oro gynybą nuo bepiločių orlaivių. Tokia sistema apimtų tiek elektronines, tiek kinetines neutralizavimo priemones.

„Ji grindžiama žiediniu išdėstymu nuo pasienio iki kritinių objektų apsaugos ir veikia vieningame „bendro oro vaizdo“ tinkle“, – nurodoma TS-LKD parengtame dokumente.

Dar vienas elementas – dirbtiniu intelektu paremta C5ISR moderni mūšio valdymo sistema, sujungianti visus jutiklius, dronus ir operatorius į vieningą koordinavimo sistemą.

Siūlo kiekvienoje kariuomenės brigadoje turėti dronų batalioną

TS-LKD pažymi, jog svarbu efektyviai integruoti dronų pajėgumą į Lietuvos kariuomenės struktūrą. Todėl, kaip vieną iš modelio elementų, siūlo kiekvienoje brigadoje sukurti specializuotą dronų batalioną.

„Toks viename batalione sukoncentruotas struktūrinis sprendimas leidžia sukurti vientisą bepiločių sistemų valdymo ekosistemą, kurioje greitas reagavimas, efektyvus resursų ir personalo paskirstymas, techninis vientisumas bei taktinis sprendimų lankstumas tampa ne pranašumu, o būtinybe“, – teigiama TS-LKD parengtame dokumente.

Prie dokumento rengimo prisidėjęs A. Kumpis teigė, jog tokia kariuomenės reforma veikiausiai būtų daugiausiai laiko reikalaujantis pasikeitimas, numatytas „Dronų sienos“ sistemoje.

Ragina steigti valstybinį gynybos holdingą, karybos inovacijų centrą

Galiausiai, kaip vienas iš svarbių elementų, pažymima ir gynybos pramonės bei inovacijų ekosistemos svarba. Teigiama, jog būtų galima steigti vieningą valstybinį gynybos holdingą, kuris finansuotų ir burtų karinės pramonės įmones.

„Esminis elementas – valstybės valdomas gynybos holdingas, vienijantis vietinius ir tarptautinius partnerius bendriems gamybos bei technologijų vystymo projektams. Papildomai, Ukrainos „Brave1“ pavyzdžiu siūloma steigti specializuotą agentūrą, kurios paskirtis – pritraukti finansavimą, vertinti ir remti aukštos pridėtinės vertės gynybos technologijų kūrimo iniciatyvas. Inovacijų vienetai kariuomenėje, tai padaliniai kuriuose kariai ir inžinieriai kurtų bei testuotų sprendimus pagal realius operacinius poreikius“, – dėsto TS-LKD atstovai.

Tuo metu karybos inovacijų centras „VytisTech“ galėtų sukurti koordinuotą ir greitai reaguojančią platformą, kuri skatintų aukštos pridėtinės vertės gynybos technologijų kūrimą, testavimą ir integravimą į kariuomenės struktūras.

„Centras veiktų kaip tiltas tarp kariuomenės, startuolių, mokslinių tyrimų institutų, universitetų ir privataus sektoriaus, koncentruodamas resursus, žinias ir patirtį į bendrą nacionalinį tikslą – technologinę gynybos pažangą“, – nurodo opozicinė partija.

L. Kasčiūno teigimu, pristatytas „Dronų sienos“ modelis yra savotiška anksčiau TS-LKD pristatytos „Vytauto Didžiojo gynybos linijos“ tąsa.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Lietuvoje fiksuoti du atvejai, kai į šalies oro erdvę įskrido bepiločiai orlaiviai iš Baltarusijos. Liepos 10 d. į Lietuvą įskrido bepilotis orlaivis „Gerbera“ ir nukrito pasienyje. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.

Tuo metu liepos 28 d. į Lietuvą įskrido ir vėliau Gaižiūnų poligone nukrito bepilotis orlaivis, gabenęs sprogstamąjį užtaisą. Kariuomenės specialistai jį neutralizavo. Drone buvo rasti 2 kilogramai sprogstamosios medžiagos.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė iš pradžių kalbėjo, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – Ukrainos oro gynybos disorientuotas dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.

Po įvykio tiek viešojoje erdvėje, tiek tarp politikos lyderių kilo diskusija apie Lietuvos oro gynybos infrastruktūros tobulinimą.

(Patikslinta dingusiojo pavardė)

Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Sostinės policija antradienį paskelbė iš dingusio be žinios nepilnamečio Emilio Simonovič paiešką.

Kaip pranešė teisėsauga, 2009 metais gimęs jaunuolis šių metų birželio 24 dieną išėjo iš globos namų, esančių Vilniaus r., Rukainių sen., Rukainių k., ir į juos negrįžo. 

Jo buvimo vieta nėra žinoma.

Dingęs nepilnametis yra apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų. Išeidamas vilkėjo juodą sportinį megztinį, mūvėjo juodas kelnes ir avėjo juodus sportbačius.

Sostinės policija prašo asmenis, mačiusius šį nepilnametį ar žinančius jo buvimo vietą, nedelsiant susisiekti su Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju Zenonu Drozdu, tel. +370 605 60888, el. p. [email protected] arba paskambinti skubios pagalbos tarnybų tel. 112.

(Papildyta nuo 4 pastraipos imtinai)

Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs laikinasis premjeras Rimantas Šadžius teigia šalies vadovą patikinęs, kad laikinasis Ministrų kabinetas dirba aktyviai, o valstybės valdymas eina įprasta vaga.

„Turėjome turiningą pokalbį su jo ekscelencija Lietuvos Respublikos prezidentu, turėjau garbės kaip laikinasis šalies ministras pirmininkas užtikrinti prezidentą, kad, nors ir laikinoji, Vyriausybė aktyviai dirba, kad valstybės valdymas eina savo vaga ir mes turime skubių darbų, kuriuos mes turime padaryti“, – žurnalistams antradienį, po susitikimo su prezidentu, sakė R. Šadžius.

„Vienas iš jų – tai yra parengti medžiagą Seimo rudens sesijai. Rytoj Vyriausybės posėdyje Vyriausybė patvirtins Vyriausybės siūlymus, siūlomų svarstyti teisės aktų Seimo rudens sesijoje sąrašą“, – pridūrė jis. 

Todėl R. Šadžius susitikimo su šalies vadovu metu teigia užtikrinęs, kad laikinoji Vyriausybė naujajam Ministrų kabinetui darbus perduos sklandžiai.

„Tai Vyriausybė veikia. Prezidentą užtikinau, kad mes ir toliau sklandžiai veiksime ir perduosime šalies valdymą naujai suformuotai Vyriausybei, kada ji prisieks Lietuvos Respublikos Seime“, – pabrėžė jis.

Laikinai ministro pirmininko ir finansų ministro pareigas šiuo metu einantis R. Šadžius, paklaustas, ar jo neslegia šios naujos pareigos, pabrėžė, kad pavestus darbus siekia atlikti sąžiningai.

„Vyriausybė turi dirbti. Ir tie žmonės, kurie dirba, nors jų pareigų prierašas yra laikinai einantys pareigas, jie visi atlieka šias pareigas sąžiningai ir aš taip pat stengiuosi tai daryti“, – teigė jis.

Liepos pabaigoje Gintautui Paluckui atsistatydinus iš premjero pareigų, Vyriausybės vadovo pareigas prezidentas laikinai pavedė eiti R. Šadžiui. Tiesa, Ministrų kabinetui atsistatydinus, politiniuose užkulisiuose keliami klausimai dėl R. Šadžiaus galimybių tęsti darbus finansų ministro kėdėje.

Praėjusią savaitę šalies vadovas pasirašė dekretą, kuriuo teikia socialdemokratės Ingos Ruginienės kandidatūrą į premjerės pareigas.

Savo ruožtu Seimas dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.

Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Kiruna, rugpjūčio 19 d. (AFP-ELTA). Antradienį Švedijoje iškilmingai pradėti šiauriausiame šalies mieste stovinčios istorinės medinės bažnyčios perkėlimo darbai. Vienu gražiausių Švedijos pastatų laikomą raudonos spalvos bažnyčią tenka perkelti iš Kirunos plečiant didžiausią Europoje požeminę geležies rūdos kasyklą.

Tiesa, dėl milžiniškos LKAB geležies rūdos kasyklos perkeliami visi Kirunos miesto centre esantys pastatai, kadangi kasmet vis didesniame gylyje vykdant kasimo darbus susilpnėjo gruntas ir išaugo griūties rizika.

1912 m. pastatyta impozantiška 672 tonų svorio Švedijos liuteronų bažnyčia – Kiruna Kyrka – bus perkelta penkiais kilometrais toliau nuo dabartinės vietos. Statinys bus gabenamas nuotoliniu būdu valdomomis platforminėmis priekabomis pusės kilometro per valandą greičiu. Planuojama, kad bažnyčia pasieks naująjį Kirunos miestą per dvi dienas.

Sudėtinga ir brangi logistinė operacija prasidėjo po vyskupo Asos Nystromo ir vikarės Lenos Tjarnberg palaiminimo. Šviečiant saulei 220 priekabų ratų lėtai pajudėjo iš vietos šiek tiek po 9 val. ryto (Lietuvos laiku).

Pasak pareigūnų, vienas sudėtingiausių kelionės etapų buvo jos pradžia – iki pagrindinio kelio 1 200 tonų svorio konvojus turėjo pasukti ir nusileisti šlaitu.

Rengiantis perkėlimui, aplink bažnyčią buvo iškasta žemė ir padėtos didelės geltonos sijos pastatui perkelti ant priekabų.

Procesas sulaukė didelio Kirunos 18 tūkst. gyventojų susidomėjimo. Į miestą šia proga atvyko karalius Karolis XVI Gustavas. Švedijos televizija transliuos visą kelionę tiesiogiai – tai nauja „lėtos televizijos“ tendencijos versija – su 30 kelyje išstatytų vaizdo kamerų.

Ne šiaip pastatas

Miesto perkėlimas prasidėjo beveik prieš du dešimtmečius ir, kaip numatoma, tęsis dar kelerius metus. Naujas miesto centras buvo oficialiai atidarytas 2022 m. rugsėjį.

Skaičiuojama, kad vien bažnyčios perkėlimas kainuos 500 mln. kronų (52 mln. JAV dolerių). Išlaidas padengs kasybos bendrovė LKAB.

Švedų architekto Gustafo Wickmano suprojektuotas įspūdingas 40 metrų aukščio statinys atspindi įvairius stilius. Jo dizainą, įskaitant ir klauptus, įkvėpė ir regiono čiabuviai samiai.

Neogotikinį eksterjerą galima įžvelgti šlaitiniuose stoguose ir visose pusėse esančiuose languose. Tamsus interjeras turi nacionalinio romantizmo elementų, o altoriaus paveikslas priskiriamas Art Nouveau krypčiai.

Iš viso perkeliami 23 Kirunos miesto kultūriniai statiniai. LKAB vadina perkėlimą „unikaliu įvykiu pasaulio istorijoje“. Dideli ir sunkūs pastatai buvo perkeliami ir seniau, bet paprastai tai būdavo daroma per uostus ar pramonines zonas, o ne per nedidelius miestus. 

Pasak LKAB, perkėlimo maršruto keliai buvo praplatinti nuo 9 iki 24 metrų ir išlyginti. Šis procesas truko metus. Bendrovė pasisiūlė išmokėti finansines kompensacijas visiems, kuriuos paveikė miesto perkėlimas, arba atstatyti jų namus ar pastatus.

„Tačiau kalbant apie bažnyčią, nusprendėme, kad geriausia ją perkelti visą. Supratome to vertę“, – AFP sakė LKAB projektų vadovas Stefanas Holmbladas Johansonas.

„Ėmėmės šio projekto su didele pagarba“, – sakė jis.

„Tai ne šiaip pastatas, tai bažnyčia“, – pabrėžė LKAB atstovas.

Pasak kasybos bendrovės, pastato konstrukcija buvo „nuodugniai ištirta prieš perkėlimą, siekiant kuo geriau apsaugoti jos kultūrines vertybes, užtikrinti, kad altorius ir vargonai būtų perkeliami ypač atsargiai“.

Kelionei buvo kruopščiai apvynioti altoriaus paveikslas su pasteliniu peizažu, kurį nutapė Švedijos princas Eugenijus (1865–1947), įkvėptas kelionių po Italijos Toskaną ir vakarų Švediją, ir didieji vargonai su daugiau nei 2 000 vamzdžių.

Šalia bažnyčios stovinti varpinė bus perkeliama kitą savaitę.

Kaip pranešama, bažnyčios perkėlimas antradienį Kirunoje primena miesto šventę – žiūrovams siūlomi užkandžiai, gaivieji gėrimai, rengiami įvairūs pasirodymai.

Berlynas, rugpjūčio 19 d. (dpa-ELTA). Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas pasveikino vienybę Ukrainos viršūnių susitikime Vašingtone. „Vakar dienos vaizdai Vašingtone, jie tikrai buvo labai geri. Ir tai reiškia, kad demokratinis pasaulis yra vieningas“, – sakė jis ZDF televizijos laidai „Morgenmagazin“.

Kalbėdamas apie galimą Ukrainos teritorijų perleidimą Rusijai kaip taikos sprendimo dalį, jis pabrėžė, kaip tai sudėtinga jo šaliai. „Tai ne tik teritorijų klausimas. Tai ne kompiuterinis žaidimas, kur paprasčiausiai gali atiduoti vieną teritoriją ir pelės paspaudimu žaisti toliau. Ten gyvena milijonai ukrainiečių“, – sakė O. Makejevas. Šios teritorijos šiandien yra okupuotos Rusijos. 

Tačiau dabar esą būtina kalbėti visomis temomis. Pažiūrėsime, ar V. Putinas vėl nevilkins laiko, kalbėjo ambasadorius ir pridūrė: „Pažįstame rusus. Jie pradeda nuo įvairių darbo grupių  ir ilgų diskusijų. Ir tuo pat metu Rusija kasdien atakuoja mus bombomis, raketomis“.

(papildysime)

Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Laikinasis finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad jam būtų didelė garbė dirbti kandidatės į premjeres Ingos Ruginienės Vyriausybėje. Visgi, pažymi R. Šadžius, su potencialia ministre pirmininke savo ateities ministerijoje jis dar neaptarė.

„Ne, neaptarėme (ateities – ELTA), kadangi, dar neatėjo ta stadija ir ponia Ruginienė dar nėra paskirta ministre pirmininke. Viskas turėtų būti iš eilės. Bet, atvirai pasakius, kada aš buvau pakviestas į devynioliktąją Vyriausybę, tai darbus planavau visai kadencijai. Jeigu gaučiau naujosios premjerės pakvietimą, man būtų didelė garbė dirbti jos komandoje“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė R. Šadžius.

Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Gyventojai, verslas ir kitos organizacijos vienuoliktosios emisijos platinimo metu, sudarius 1041 sandorį,  įsigijo gynybos obligacijų už 21,9 mln. eurų, antradienį pranešė Finansų ministerija.

Ministerijos duomenimis, per vienuolika emisijų pirkėjai iš viso įsigijo šių obligacijų už 110 mln. eurų. 

Vienuoliktoji gynybos obligacijų emisija buvo platinta rugpjūčio 4–18 dienomis. Jos išpirkimas, už kurį bus mokama 2 proc. metinių palūkanų, numatomas 2026 metų rugpjūčio 19 dieną.

Minėtu laikotarpiu „Swedbank“ sudaryta 670 sutarčių įsigyti gynybos obligacijų už 12 mln. eurų, SEB sudaryta 371 sutartis už 9,9 mln. eurų.

Dvyliktąją emisiją ketinama platinama šių metų rugsėjo 1–15 d., o išpirkti – 2026 m. rugsėjo 16 d.