Vašingtonas, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Amerikos Valstijos gali smogti Iranui jau šį savaitgalį, penktadienį pareiškė JAV ambasadorius, Vašingtonui ir Izraeliui vis griežčiau grasinant Teheranui.

„Ar smūgis gali būti surengtas šį savaitgalį? Be abejo“, – atsakydamas į Izraelio kariuomenės radijo klausimą sakė JAV ambasadorius Turkijoje ir už Sirijos klausimus atsakingas pareigūnas Tomas Barrackas, tiesiogiai nedalyvaujantis sprendžiant Irano problemą.

Pasak jo, prezidento Donaldo Trumpo pozicija labai aiški – jis pasirengęs susitarti ir derybos vyksta jau daugybę mėnesių.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, kurio antradienį laukia rinkimai, pastarosiomis dienomis ne kartą žadėjo nuversti Irano teokratinį režimą. Nuo praėjusių metų prieš Iraną jau buvo surengtos dvi didelio masto bombardavimo kampanijos.

D. Trumpas taip pat leido suprasti esantis pasirengęs atnaujinti smūgius Iranui,  diplomatinei aklavietei tęsiantis, nors anksčiau teigė, kad tai neįvyks iki JAV Kongreso rinkimų lapkričio 3 dieną.

Budapeštas, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras penktadienį pareiškė, kad jo šalis siekia tapti patikima Europos Sąjungos (ES) partnere ir atkurti sąjungininkių pasitikėjimą po 16 metų trukusio Viktoro Orbáno valdymo.

Jo kalba, pasakyta per nacionalinę šventę minint 1956 m. antisovietinio sukilimo, kurį Maskva žiauriai numalšino tankais, 70-ąsias metines, smarkiai skyrėsi nuo Kremliui palankaus nacionalisto V. Orbáno pasisakymų. Šis tokiomis progomis dažnai kritikuodavo Briuselį ir lygindavo ES su Sovietų Sąjunga.

„Vengrija nėra šalis, plaukiojanti kaip keltas tarp dviejų krantų. Ji negali amžinai blaškytis tarp Rytų ir Vakarų. 1956 m. vengrų tauta aiškiai apsisprendė: mūsų vieta – laisvoje, demokratinėje Europoje“, – prie parlamento susirinkusiai miniai, virš kurios plevėsavo daugybė nacionalinių vėliavų, sakė P. Magyaras.

„Norime būti patikimi sąjungininkai, kurie prie bendro stalo sėdi iškėlę galvas, o ne naudos ieškotojai, save izoliuojantys šantažuodami ir eidami savo keliu“, – pridūrė jis.

Minėjimo proga Vengrija priėmė ES vadovus, ministrus pirmininkus ir kitus aukštus pareigūnus iš daugiau kaip 40 šalių.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kreipėsi į iškilmingo posėdžio parlamente dalyvius. Opozicija, įskaitant V. Orbáno partiją „Fidesz“, posėdį boikotavo.

Prie parlamento susirinkę P. Magyaro rėmėjai sakė, kad Vengrijos politikos posūkis ES link jau seniai buvo reikalingas.

„Vengrija niekada nenusigręžė nuo ES – tai padarė mūsų (ankstesnė) vyriausybė. Pagaliau susigrąžinome savo šalį ir galime veikti ta kryptimi, kurios visada siekėme“, – sakė 56 metų prekiautojas vertybiniais popieriais Attila Rothi.

„Turime atrasti savo vietą šioje bendrijoje, net jei kartais tenka kritikuoti ES. Manau, kad Magyaras būtent taip ir elgiasi“, – sakė 68 metų pensininkė Veronika, nepanorusi atskleisti savo pavardės.

Kaip pavyzdžius ji paminėjo paramos Ukrainai finansavimą ir migracijos politiką – sritis, kuriose, kaip manoma, P. Magyaras laikosi griežtos pirmtako politikos.

„Tačiau būkime konstruktyvūs, o ne priešiški“, – pridūrė ji.

Vašingtonas, spalio 23 d. (Ukrinform-ELTA). Spalio 23 d. Vašingtone prie įėjimo į konsulinį skyrių radus įtartiną daiktą buvo laikinai evakuota Ukrainos ambasada.

Apie tai žurnalistams pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyj.

Pasak jo, JAV policija rastą daiktą įvertino kaip įtartiną.

„Siekiant užtikrinti ambasados darbuotojų ir lankytojų saugumą, buvo nuspręsta laikinai evakuoti patalpas ir aptverti teritoriją. Buvo iškviesti JAV teisėsaugos pareigūnai ir išminavimo specialistai, kurie šiuo metu atlieka būtinus patikrinimus“, – sakė H. Tychyj.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai atsiprašė diplomatinės atstovybės lankytojų už nepatogumus.

Vėliau H. Tychyj pranešė, kad JAV teisėsaugos pareigūnai, patikrinę prie ambasados rastą daiktą, nustatė, jog jis jokio pavojaus nekelia.

„Teritorija aplink diplomatinę atstovybę vėl atverta. Netrukus lankytojai vėl bus aptarnaujami“, – sakė jis.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, JAV teisėsaugos institucijos tiria atvejus, kai Kongreso narių biurams ir rinkimų organizavimo įstaigoms visoje šalyje buvo išsiųsti laiškai su įtartina medžiaga.

Maskva, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Paliaubos, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas teikti humanitarinę pagalbą karo nuniokotam Ukrainos Oleškų miestui, prasidės antradienį, pareiškė Rusijos kariuomenės vadas.

„Rusijos kariuomenė spalio 27 d. nuo 4 val. ryto Maskvos laiku nutrauks ugnį Chersono ruože ir laikysis paliaubų režimo“, – kariuomenės vadą Valerijų Gerasimovą penktadienį citavo Rusijos gynybos ministerija.

Kiek anksčiau Kremlius pranešė, kad Rusijos kariuomenė derina paliaubų Rusijos okupuotame Ukrainos Oleškų mieste pradžios laiką. Apie tai paskelbta po netikėto JAV pirmosios ponios Melanios Trump pareiškimo, kad jai pavyko pasiekti susitarimą dėl paliaubų šiame mieste.

„Palankiai vertiname JAV pirmosios ponios Melanios Trump pastangas. Ji svariai prisidėjo prie humanitarinės operacijos koordinavimo (...) Šiuo metu kariuomenė derina paliaubų pradžios laiką“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Briuselis, spalio 23 d. (AFP-ELTA). penktadienį europarlamentarai pareikalavo Europos Sąjungos (ES) skubiai ištirti socialinių tinklų vaidmenį per protestus valstybėse narėse, įskaitant Prancūziją, pridurdami, kad Briuselis turėtų būti pasirengęs „kraštutiniu atveju“ blokuoti prieigą prie šių platformų.

Pastarosiomis savaitėmis Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje ir kitose Europos šalyse į protestus išėjo šimtai tūkstančių moksleivių ir studentų, o kai kurios demonstracijos peraugo į smurtinius neramumus.

Daugiau kaip 30 Europos Parlamento (EP) narių pasirašė europarlamentarės Stephanie Yon-Courtin inicijuotą laišką už technologijų politiką atsakingai Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojai Hennai Virkkunen, ragindami Briuselį pasinaudoti skaitmeninį turinį reglamentuojančiomis taisyklėmis ir pareikalauti platformų pateikti paaiškinimus.

„Šie įvykiai sukėlė rimtų klausimų dėl vaidmens, kurį galėjo atlikti socialiniai tinklai – ar tai būtų raginimai burtis, tiesioginės incidentų transliacijos, ar vaizdų platinimas per rekomendacijų sistemas, taip pat dėl pajamų, kurias toks turinys galėjo generuoti“, – teigė jie.

Įvairioms politinėms jėgoms atstovaujantys europarlamentarai paragino ES pareikalauti duomenų apie neteisėto turinio sklaidą ir algoritmų vaidmenį.

Jie taip pat nori, kad ES aktyvuotų Skaitmeninių paslaugų akte (DSA) numatytus „krizių“ mechanizmus, suteikiančius Briuseliui galimybę taikyti „tikslines ir proporcingas priemones“.

Pasak jų, kraštutiniu atveju tokios priemonės galėtų apimti ir paslaugų teikimo sustabdymą.

Europarlamentarai taip pat perspėjo, kad EK turėtų stiprinti pastangas apsaugoti nepilnamečius, „kurie yra labiausiai pažeidžiami tokio pobūdžio reiškinio plitimo“.

Europos Komisija tik patvirtino gavusi laišką, tačiau anksčiau penktadienį jos atstovas spaudai Thomas Regnier pareiškė, kad pagal DSA nacionalinės valdžios institucijos pačios turi teisę reikalauti informacijos iš platformų.

„Komisija yra pasirengusi suteikti paramą ir atlikti savo vaidmenį, jei problema yra sisteminio pobūdžio“, – sakė T. Regnier.

Roma, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Sunkvežimių vairuotojai penktadienį nutraukė savaitę Pietų Italiją paralyžiavusius protestus. Kampanijos regione buvo nutraukti paskutiniai piketai, todėl prekybos centrai vėl galėjo būti aprūpinami prekėmis.

Dėl protestų kai kuriose Pietų Italijos vietovėse ėmė trūkti maisto produktų ir degalų, sutriko makaronų ir mocarelos sūrio gamyba. Protestai baigėsi vyriausybei paskelbus apie paramą, skirtą didelių degalų kainų padariniams sušvelninti.

„Prisidėjau prie streiko iš solidarumo su kolegomis, nors pats neprivalėjau to daryti, ir džiaugiuosi, kad dabar viskas grįžta į įprastas vėžes“, – agentūrai AFP sakė transporto įmonės savininkas iš Neapolio Vincenzo Parisi.

„Jau vakar pradėjome vežti prekes. Žinoma, po savaitę trukusios prastovos nelengva atnaujinti veiklą, tačiau stengiamės kuo greičiau papildyti prekybos centrų atsargas, kad parduotuvių lentynos vėl būtų pilnos“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį vyriausybė patvirtino 175,2 mln. eurų finansinės paramos paketą sunkvežimių vairuotojams, ūkininkams ir žvejams, nukentėjusiems dėl smarkiai išaugusių degalų kainų. Degalų kainų augimas siejamas su karu Artimuosiuose Rytuose.

„Nuo praėjusių metų degalų kainos smarkiai išaugo. Prieš metus už litrą dyzelino mokėjome 1,60 euro, o dabar jis kainuoja 2,40 euro“, – sakė V. Parisi.

Pasak jo, tai tiesiog per daug, juolab kad pabrango ne tik degalai. Dabar brangiau kainuoja viskas, kas susiję su transportu.

Sicilijos sunkvežimių vairuotojams atstovaujančios asociacijos AIAS prezidentas Giuseppe Richichi pareiškė, kad vyriausybė „tik grąžina mums pinigus, kuriuos jau yra skolinga“.

Jis sakė daugiau nestreikuosiantis, nors nemanąs, kad vyriausybės priemonės padės. Jo teigimu, protestai pakenkė tik pusei Italijos: Pietų Italijoje žmonės sunkiai galėjo rasti maisto ir degalų, o šiaurėje protestų padariniai beveik nebuvo juntami.

Vašingtonas, spalio 23 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad pasikalbės su technologijų milijardieriumi Elonu Musku, jei Ukrainoje ir toliau kils problemų dėl kariniams poreikiams skirtos palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ versijos.

„Jei yra problema, pasirūpinsiu, kad ji būtų išspręsta“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas, Ukrainai pranešus, kad šalyje vis dar susiduriama su ryšio sistemos „Starshield“ veikimo sutrikimais.

„Nesu su juo kalbėjęs. Galbūt teks, bet kol kas nekalbėjau. Girdėjau, kad problema išspręsta, bet jei ne, su juo pasikalbėsiu“, – paklaustas, ar susisiekė su E. Musku dėl ryšio atkūrimo, atsakė D. Trumpas.

Ketvirtadienį D. Trumpas teigė, kad E. Muskas, kurio bendrovė „SpaceX“ sukūrė sistemą „Starshield“, atkūrė prieigą prie jos.

JAV prezidentas milijardierius penktadienį taip pat atmetė teiginius, kad E. Muskas turi pernelyg didelę įtaką sistemai, kuri yra gyvybiškai svarbi Ukrainai, jai jau penktus metus besiginant nuo rusų invazijos.

„Nemanau, kad taip yra, – sakė D. Trumpas. – Elonas niekada nepadarys nieko blogo. Labai gerai jį pažįstu, jis yra sąžiningas žmogus.“

D. Trumpo santykiai su E. Musku buvo sudėtingi. Pernai E. Muskas vadovavo valstybės išlaidų mažinimo siekusiam Vyriausybės efektyvumo departamentui (DOGE), tačiau vėliau jų santykiai pašlijo.

Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais jiedu, regis, susitaikė. Pietų Afrikos Respublikoje gimęs E. Muskas rugsėjį dalyvavo Baltuosiuose rūmuose Kinijos prezidento Xi Jinpingo garbei surengtame valstybiniame bankete.

Berlynas, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Vokietijos policija, gavusi informacijos iš JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB), sulaikė įtariamą internetinį sadistą, kaltinamą privedus 14-metę amerikietę prie savižudybės pasikariant, penktadienį pranešė prokurorai.

Hamburgo prokuratūros duomenimis, įtariamasis buvo susijęs su internetine grupe „Nefarious Maniac Kult“ (NMK), priklausančia pasauliniam tinklui, žinomam pavadinimais „764“ arba „COM“.

Ši byla primena kitus atvejus, susijusius su pavojinga internetine subkultūra, kurios nariai manipuliuoja jaunomis aukomis, jas išnaudoja ir šantažuoja. Tokie nusikaltimai priskiriami vadinamajam smurtiniam nihilistiniam ekstremizmui.

18-metis Vokietijos pilietis ketvirtadienį buvo sulaikytas Hamburge. Jis įtariamas netiesiogiai atėmęs kito asmens gyvybę ir sunkiai sutrikdęs sveikatą.

Rugsėjo–spalio mėnesiais įtariamasis, kuriam tuo metu buvo 17 metų, per socialinę platformą „Discord“ esą „darė įtaką“ mergaitei iš Indianos valstijos, kurią prokurorai apibūdino kaip „psichologiškai pažeidžiamą“.

Įtariama, kad jaunuolis spaudė mergaitę žalotis ir savo krauju ant sienos užrašyti raides „NMK“, taip pat reikalavo atsiųsti jam šių veiksmų vaizdo įrašus.

Po kelių dienų mergaitė savo miegamajame pasikorė, pranešė prokurorai.

Įtariamasis esą siekė gauti jos mirties vaizdo įrašą, tikėdamasis taip įgyti aukštesnį statusą grupėje arba užsitikrinti galimybę prie jos prisijungti.

Prokurorų teigimu, tyrimas iš dalies buvo pradėtas remiantis JAV Federalinio tyrimų biuro pateikta informacija.

Ši byla primena jauno vokiečių ir iraniečių kilmės vyro, žinomo slapyvardžiu „White Tiger“ („Baltasis tigras“), atvejį. Jis kaltinamas internete įvykdęs daugybę sadistinio pobūdžio nusikaltimų ir, be kita ko, privertęs vieną 13-metį nusižudyti.

Šio vyro, įvardijamo kaip Shahriaras J., teismo procesas sausį prasidėjo Hamburgo nepilnamečių bylų teisme.

Prieš tai tą patį penktadienį Vokietijos federaliniai prokurorai taip pat paprašė perduoti teismui bylą dėl įtariamo 17-mečio tinklo NMK nario, kuris buvo sulaikytas prieš metus.

Jis kaltinamas mažiausiai 14 atvejų kurstęs 12–16 metų paauglius – berniukus ir mergaites, gyvenančius Australijoje, Kanadoje, Švedijoje ir Jungtinėse Valstijose, – atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus arba žalotis.

Dubajus, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Artimųjų Rytų kare tęsiantis išpuoliams prieš laivus Persijos įlankos vandenyse, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) penktadienį pranešė apie prie šalies krantų iš tanklaivio išsiliejusią naftą.

Pastarosiomis savaitėmis netoli Irano ir Jungtinių Valstijų konflikto epicentru tapusio Hormuzo sąsiaurio dažnai pranešama apie užpultus laivus.

Valdžios institucijos „aptiko iš tanklaivio išsiliejusią naftą, kuri pasiekė Um al Kaivaino paplūdimius“, pareiškime nurodė Klimato kaitos ir aplinkos ministerija, omenyje turėdama į šiaurę nuo Dubajaus esantį emyratą.

Ministerija pranešė, kad „specialistų komandos nedelsdamos pradėjo naftos plitimo stabdymo, teritorijos atitvėrimo, valymo ir aplinkos atkūrimo darbus (...), siekdamos sumažinti poveikį aplinkai“. Ji pridūrė, kad emyrato paplūdimiai uždaryti.

Į įvykio vietą Um al Kaivaine nuvykę naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad policija apribojo galimybes patekti į šią teritoriją.

Kaimyninio Šardžos emyrato valdžia „kaip prevencinę atsargumo priemonę“ taip pat uždarė vieną iš savo paplūdimių – Al Hamriją.

Naujienų agentūros AFP išanalizuotose palydovinėse nuotraukose matyti, kad spalio 19 d. maždaug už 20 kilometrų nuo Um al Kaivaino krantų aplink laivą, veikiausiai tanklaivį „GEM NO.2“, buvo susidariusi angliavandenilių dėmė.

Nyderlandų nevyriausybinės organizacijos PAX ekspertas Wimas Zwijnenburgas, išanalizavęs spalio 21 d. darytas palydovines nuotraukas, nustatė, kad dėmė yra maždaug 40 kilometrų ilgio, užima 190 kvadratinių kilometrų plotą ir driekiasi iki vos šešių kilometrų nuo kranto.

Didžiosios Britanijos jūrų prekybos operacijų tarnyba (UKMTO) spalio 9 d. pranešė, kad prie JAE krantų į laivą pataikė svaidmuo, sukeldamas gaisrą, kuris vėliau buvo suvaldytas.

Jūrų saugumo bendrovė „Vanguard“ taip pat nustatė, kad tai buvo su Panamos vėliava plaukiojantis naftos tanklaivis „GEM NO.2“.

Taivano bendrovei „Global Energy Maritime“ priklausantis laivas kovo pradžioje viename Saudo Arabijos uoste pasikrovė 2 mln. barelių naftos.

Laivybos duomenų bendrovės „Kpler“ duomenimis, nuo tada laivas prie JAE ir Omano krantų netoli Hormuzo sąsiaurio reguliariai perkraudavo krovinį į kitus laivus arba iš jų.

W. Zwijnenburgas sakė, kad iš nuotraukų neįmanoma nustatyti, ar tai tiršta žaliavinė nafta, ar „plona lengvųjų naftos produktų plėvelė“.

„Jei tai žaliavinė nafta, kyla rimta taršos grėsmė, nes ji pasieks paplūdimius ir darys poveikį jūrų ekosistemas, įskaitant paukščius ir vėžlius, kurie gali įklimpti į naftą“, – sakė jis.

„Jei tai plona lengvųjų naftos produktų plėvelė, o nafta daugiausia praskiesta, galima tikėtis, kad ji greitai išgaruos ir grėsmė bus tik trumpalaikė“, – pridūrė W. Zwijnenburgas.

Nemalonūs kvapai

Pastarosiomis dienomis daug šiaurinės šalies dalies gyventojų, įskaitant didžiausio JAE miesto Dubajaus šiaurinių rajonų gyventojus, socialiniuose tinkluose skundėsi cheminių medžiagų kvapais.

„Pastarąsias dvi dienas dvokė taip, tarsi dešimt degalinių būtų visur išliejusios degalus“, – naujienų agentūrai AFP sakė prisistatyti nenorėjęs Šardžos gyventojas.

„Buvau balkone ir puoliau į paniką, nes pagalvojau, kad mano namuose nuteka dujos ir dėl manęs visi susprogs“, –  pasakojo jis.

JAE valdžios teigimu, šie kvapai „pavojaus gyventojų sveikatai nekelia“.

Organizacijos „Greenpeace“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono kampanijų vadovė Inesaf Benzaki naujienų agentūrai AFP sakė, kad, be pastangų sustabdyti naftos plitimą, „siekiant apsaugoti jūrų ekosistemas ir nuo jų priklausomas bendruomenes, taip pat bus labai svarbu stebėti ir vertinti taršos poveikį aplinkai“.

Teheranas teigia vasarį JAV ir Izraelio smūgiais Iranui prasidėjusio karo metu kontroliuojantis Hormuzo sąsiaurį ir reguliariai atakuoja laivus, plaukiančius juo be Irano leidimo.

Reaguodamas į tai, Vašingtonas įvedė Irano uostų blokadą ir teikia palydą sąsiauriu plaukiantiems tanklaiviams.

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius spalio 23 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus lieka gydytis Santaros klinikose. 

Užsienio aktualijose – Izraelio reakcija į mirtiną išpuolį Vakarų Krante, tarpininkaujant Melaniai Trump esą pasiektos laikinos paliaubos Rusijos okupuotuose Oleškuose, teroro aktas Paryžiaus priemiestyje ir Rumunijos kaltinimai Rusijai po dar vienos mirtinos atakos prieš laivą Juodojoje jūroje.

LIETUVOS ĮVYKIAI

Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus priežiūra ir gydymas toliau tęsiamas Santaros klinikose. Gydymo įstaigos teigimu, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į bendrą V. Adamkaus sveikatos būklę. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose jam buvo atlikta chirurginė operacija. V. Adamkaus sveikata sutriko rugsėjo 26 dieną, todėl prezidentas buvo hospitalizuotas.

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus nusprendė siekti antrosios kadencijos šiose pareigose. Apie planus dalyvauti kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose jis pranešė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. A. Vaitkus teigia toliau sieksiantis spręsti miesto infrastruktūros klausimus, daugiau dėmesio skirti kultūros, švietimo sritims bei darbams, kurie, pasak jo, lemia uostamiesčio ekonomines galimybes bei gyvenimo kokybę. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad rengiant kitų metų biudžetą buvo siūlymų mažinti gynybos finansavimą, tačiau Vyriausybė jiems nepasidavė. Pasak jo, dalis koalicijos partnerių siūlė orientuotis į kitų NATO šalių išlaidas ir apsiriboti minimaliu finansavimu, tačiau Lietuva nusprendė išlaikyti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai skiriamų lėšų lygį. Ministras pabrėžė, kad investicijos į gynybą stiprina šalies saugumą, padeda pritraukti užsienio investicijų ir plėtoti gynybos pramonę.

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė kritikuoja T. Valį ir abejoja jo kompetencija. Penktadienį „Žinių radijui“ ji teigė, kad sprendimas palikti ministrą poste gali pakenkti Vyriausybės reputacijai ir brangiai kainuoti mokesčių mokėtojams. I. Šimonytė taip pat kritikavo 2027 metų biudžeto projektą, įspėdama, kad Vyriausybė nesiima pakankamų veiksmų deficitui mažinti ir gali palikti finansines problemas kitai valdžiai. Konservatorė abejojo, ar bus ryžtasi rimtesniems mokesčių pakeitimams, nes pavienių priemonių, pavyzdžiui, didesnių akcizų ar nekilnojamojo turto apmokestinimo korekcijų, nepakaktų. Pasak buvusios premjerės, būtina vertinti ne tik biudžeto išlaidas, bet ir tai, iš kokių šaltinių jos bus finansuojamos.

Registrų centras (RC) atnaujino pagrindines elektronines paslaugas, tačiau daliai klientų jos vis dar ribojamos. Visos apimties duomenų teikimą įmonė tikisi atkurti per savaitgalį. RC Paslaugų valdymo direktorės Birutės Purvaneckaitės teigimu, kibernetinių incidentų ar duomenų saugumo pažeidimų nenustatyta, nors fiksuojami pavieniai bandymai atakuoti sistemas. Įmonė sustiprino apsaugą ir tikrina, ar pažeidžiamumais nebandyta pasinaudoti dar iki jų viešo paskelbimo. Elektronines paslaugas RC trečiadienio vakarą prevenciškai sustabdė, reaguodama į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) įspėjimus ir informaciją apie PHP programinio kodo pažeidžiamumą.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigia, kad Lietuvos gynybos pajėgumų plėtros planams įgyvendinti reikėtų skirti 5,44 proc. BVP. Anot jos, kitų metų biudžete numatytas 5 proc. BVP finansavimas kelia abejonių, ar įsipareigojimus pavyks įvykdyti laiku, o valstybės finansų tvarumui užtikrinti taip pat trūksta aiškaus plano, kaip ateityje mažinti biudžeto deficitą ir valstybės skolą. Penktadienį Lietuvos ryto televizijai ji sakė, kad mažėjant finansavimui visuomenei reikėtų paaiškinti, kokiomis priemonėmis bus užtikrinta suplanuota gynybos pajėgumų plėtra. Valstybės kontrolierė taip pat įspėjo, kad 2028 ir 2029 metais numatomas deficitas gali toliau didinti valstybės skolą, o pagal Finansų ministerijos prognozes ji gali priartėti prie 60 proc. BVP ribos ar ją viršyti.

Valstybės valdoma Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) pristatė pirmuosius surinktus automatinius šautuvus ir plėtos jų surinkimo bei techninės priežiūros veiklą. Ateityje bendrovė sieks gaminti ir šautuvų komponentus Lietuvoje, pranešė Finansų ministerija. Pasak GGG vadovo Mindaugo Kurausko, taip siekiama stiprinti vietos inžinerines kompetencijas ir užtikrinti, kad ginklų priežiūra būtų prieinama Lietuvoje. Pradiniame etape įmonė daugiausia dėmesio skirs darbuotojų mokymams, infrastruktūros parengimui ir šautuvų bandymams, vėliau planuoja plėtoti pramoninį surinkimą bei remonto pajėgumus. Daugiau nei du dešimtmečius amuniciją gaminanti GGG savo produkciją eksportuoja į daugiau kaip 30 šalių.

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Teismas paskelbė, kad Kėdainių rajono tarybos narė Daiva Makutienė pagrįstai nuteista už sukčiavimą, kai rinko neteisėtas įmokas iš vaikų tėvų už chorą, nors jis buvo nemokamas. Nuteista socialdemokratė turės mokėti 3,75 tūkst. eurų baudą ir neteks tarybos narės mandato – nuosprendis įsiteisėjo. Kauno apylinkės teismas balandį paskelbė, kad buvusi popchoro „Perliukai“ vadovė D. Makutienė pasinaudojo situacija, jog niekur nebuvo viešai skelbiama, kad kultūros centro popchoro būrelio užsiėmimai yra nemokami. Ji nurodė informaciją, kad popchoro lankymas yra mokamas, taip pat tėvams nuolat teikė informaciją, kad už jį reikia mokėti periodines įmokas. Nuo 2022 m. pabaigos iki pat 2024 m. pavasario tėvai kas mėnesį į asmeninę vadovės sąskaitą pervesdavo po 20–25 eurus.

Dvylikai asmenų pareikšti įtarimai dėl galimo daugiau nei 1,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų ir Lietuvos biudžeto lėšų iššvaistymo. Anot tyrimą atliekančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, minėti asmenys įtariami ir pasikėsinimu neteisėtai įgyti dar 0,5 mln. eurų. Teisėsaugos duomenimis, bendrovė pradėjo vykdyti projektą, kurio metu turėjo būti apmokyta 180 įmonės darbuotojų, keliama jų kvalifikacija, tačiau vėliau buvo pranešta, jog mokymai iš tikrųjų nevyko. Teikiant suklastotus dokumentus, galėjo būti padaryta beveik 270 tūkst. eurų žala ES biudžetui. FNTT duomenimis, įmonė vėliau ėmėsi kito projekto, susijusio su plėvelių gamyba, galimai sukčiavo ir spėjo pasisavinti apie 1,07 mln. eurų.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Po išpuolio Vakarų Krante Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, likus kelioms dienoms iki Izraelio rinkimų, nurodė uždaryti šią okupuotą teritoriją ir pranešė apie būsimą „didelio masto karinę operaciją“. Palestiniečių kovotojai per išpuolį sužeidė penkis izraeliečius, o vėliau per susišaudymą su kariais buvo nukauti. Vėliau penktadienį pranešta, kad du kovoje sužeisti Izraelio kariai mirė. B. Netanyahu pareiškė, kad Izraelio kariai užkirto kelią galėjusiam įvykti didelio masto išpuoliui. Teigiama, kad dviejų užpuolikų automobilyje buvo didelis kiekis šaudmenų. Grupuotė paragino savo šalininkus „visiškai mobilizuotis ir paversti žemę ugnimi po įsibrovėlių kojomis“, o visus, turinčius ginklų, – rengti daugiau išpuolių. Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų finansų ministras Bezalelis Smotrichas paragino Vakarų Krante pradėti naują karinį puolimą – „tokį pat kaip Gazoje“. Izraelio nacionalinio saugumo ministras, kraštutinių dešiniųjų politikas Itamaras Ben-Gviras taip pat paragino Ramaloje įsikūrusią Palestinos savivaldą „panaikinti ir demilitarizuoti, o jos teroristinę infrastruktūrą visiškai sunaikinti“. Nėra jokių įrodymų, kad palestiniečių teritorijas Izraelio okupuotame Vakarų Krante valdanti Palestinos savivalda būtų susijusi su penktadienio išpuoliu.

JAV pirmoji ponia Melania Trump prisidėjo prie susitarimo dėl būsimų paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos karo nuniokotame Oleškų mieste, pranešė Baltieji rūmai. Paliaubomis, kurios turėtų prasidėti spalio 29 d., siekiama sudaryti sąlygas pristatyti humanitarinę pagalbą ir evakuoti civilius gyventojus. Baltųjų rūmų teigimu, pirmoji ponia inicijavo derybas ir kartu su savo atstovu tiesiogiai bendradarbiavo su Rusijos ir Ukrainos vadovybe, siekdama suderinti paliaubų sąlygas. Ukrainos ir Rusijos vyriausybės šios informacijos iš pradžių nekomentavo. Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėsenos misijos Ukrainoje duomenimis, nuo gegužės 26 d. į Oleškus nebuvo pristatyta jokių maisto atsargų. Chersono srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Prokudino teigimu, Rusijos pajėgos Oleškuose įkaitais laiko apie 2 tūkst. žmonių, iš jų beveik 50 – vaikai. Jie priversti išgyventi be maisto, elektros ir vandens.

Penktadienį Paryžiaus priemiestyje užpuolikui iš automobilio pradėjus šaudyti, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sunkiai sužeisti. Bylos tyrimą perėmė Prancūzijos nacionalinė kovos su terorizmu prokuratūra, kuri pranešė tirsianti, ar šaudymą paskatino rasiniai motyvai. Policijos teigimu, įtariamasis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Vidaus reikalų ministras pranešė, kad šaudyta trijose skirtingose vietose netoli Paryžiaus esančiuose Trapo ir La Verjero miestuose. Pasak jo, įtariamasis šaudė iš „veikiausiai karinės paskirties arba bent jau automatinio ginklo“. Trapo mero teigimu, žuvusysis buvo afrikiečių kilmės, o vienas iš kritinės būklės sužeistųjų – kilęs iš Šiaurės Afrikos. Vėliau penktadienį Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas šias šaudynes pavadino teroro aktu.

Dronui smogus krovininiam laivui Juodojoje jūroje prie Rumunijos krantų žuvo vienas jūreivis, dar trys laikomi dingusiais be žinios. Rumunija pradėjo gelbėjimo operaciją po to, kai laivas „Choryv“, būdamas už 13 jūrmylių nuo Rumunijos Konstancos uosto, apie 10 val. vietos laiku pasiuntė nelaimės signalą. Devynis žmones išgelbėjo kitas, netoliese plaukęs prekybinis laivas. Rumunijos valdžios institucijų duomenimis, laive buvo dešimt Ukrainos ir trys Azerbaidžano piliečiai. Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas dėl šios atakos apkaltino Rusiją. Per išpuolius prieš civilinius laivus prie NATO ir Europos Sąjungos (ES) narių Bulgarijos bei Rumunijos krantų žuvo arba dingo apie 20 jūreivių. Šios atakos sulaukė Europos šalių pasmerkimo. NATO antradienį po derybų dėl saugumo Juodojoje jūroje paskelbė dėl išpuolių prieš laivus į regioną dislokuojanti papildomus orlaivius, dronus ir radarų sistemas.