Vilnius, rugpjūčio 24 d. (ELTA). Krašto apsaugos ministerijai (KAM) nusprendus iki kitų metų pratęsti sustiprintą kritinės infrastruktūros apsaugą nuo galimų dronų, sabotažo ir kitų hibridinių grėsmių – energetikos objektuose diegiamos fizinės ir elektroninės apsaugos priemonės, kaupiamas avarinis įrangos rezervas, o atskiruose strateginiuose objektuose jau veikia bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemos.

Energetikos ministerijos teigimu, tokios sistemos šiuo metu veikia keturiuose strategiškai svarbiuose objektuose, o dar penkiose vietose jų diegimas baigiamas. Taip pat stiprinama objektų perimetro apsauga, diegiamos elektroninės saugos priemonės ir ruošiamasi darbui kritiniu režimu.

Ministerija pabrėžia, kad stiprinamas ne tik atskirų objektų saugumas, bet ir visos energetikos sistemos atsparumas. Siekiama, kad net patyrus didelio masto energetikos infrastruktūros pažeidimų ar sunaikinimų, energijos tiekimas nebūtų nutrauktas.

„Keliame papildomus saugumo tikslus, kad atskiri Lietuvos regionai gebėtų veikti savarankiškai ir nepriklausomai vienas nuo kito energetine prasme, kas reikštų, kad net atskirus regionus atjungus nuo pagrindinio tinklo, jie gebėtų užsitikrinti elektros energijos tiekimą savarankiškai“, – komentare Eltai teigė Energetikos ministerijos komunikacijos skyrius.

„Taip pat privalome pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikia atskirų gaminančių vartotojų autonominės ir hibridinės saulės elektrinių ir kaupiklių sistemos ir skatinti jų plėtrą“, – pridūrė institucija.

Energetikos ministerija šiuo metu rengia detalesnius planus, kokiais konkrečiais žingsniais įgyvendinti minėtas idėjas, o rudens sesijoje planuoja pateikti tai numatančius teisės aktų projektus.

Saugumo priemonių imasi ir infrastruktūrą valdančios įmonės

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ savo ruožtu nurodo, kad atsparumo programoje šiuo metu įgyvendina 15 projektų, apimančių daugiau kaip 150 atskirų priemonių. 

Jos susideda iš kritinių įrenginių ir perimetro fizinės apsaugos, stebėjimo sistemų, įeigos kontrolės, kibernetinės saugos stiprinimo bei įrangos rezervo pildymo.

Dalis konkrečios informacijos apie saugomus objektus ir jų apsaugos priemones neviešinama dėl nacionalinio saugumo priežasčių. Tiesa, bendrovė Eltai teigia esanti užtikrinta, jog atakos atveju atsijungus ar sugedus vienam įrenginiui, elektros tiekimas vartotojams nebūtų nutrauktas.

„Litgrid“ taip pat tikina sukaupusi ir toliau kaupianti finansinį rezervą, kuriuo būtų pajėgi atstatyti įrangą po daugelio komponentų gedimų ar sunaikinimo.

Pasak elektros perdavimo sistemos operatorės, pagrindinis tikslas nėra sukurti absoliučią apsaugą nuo visų galimų grėsmių, o sumažinti rizikas, užtikrinti kritinių funkcijų veikimą ir sudaryti sąlygas kuo greičiau atkurti infrastruktūros darbą incidento atveju.

„Didžioji dalis dabartinių perdavimo tinklo atsparumo užtikrinimo investicijų yra nukreipta į priemones, kurios padėtų išvengti svarbių objektų praradimo, kas, mūsų nuomone, turėtų būti prioritetinė kryptis“, – Eltai teigia „Litgrid“.

Valstybinė naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorė „KN Energies“ Eltai savo ruožtu pabrėžia, kad energetikos infrastruktūros atsparumą taip pat stiprina energijos tiekimo alternatyvos.

Anot bendrovės, kuri valdo Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą „Independence“, dujų tiekimas gali būti užtikrinamas ne tik per jį, bet ir per GIPL jungtį su Lenkija, jungtį su Latvija bei Latvijoje esančią Inčukalnio požeminę dujų saugyklą.

„KN Energies“ teigimu, prireikus taip pat būtų galima pasitelkti ir platesnes tiekimo galimybes regione, įskaitant Inkoo SGD terminalą Suomijoje.

Elektros tiekimo atveju Lietuva turi jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija, taip pat rezervinių gamybos pajėgumų. Energetikos ministerijos duomenimis, daugiau kaip du trečdaliai Lietuvai reikalingos elektros energijos jau pagaminama iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių.

Papildomam infrastruktūros atsparumui „Litgrid“ Lietuvoje skirtiems projektams gavo 22 mln. eurų Europos Komisijos finansavimą iš „Connecting Europe Facility“ (CEF) programos. Iš viso Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorių atsparumo projektams skirta 113 mln. eurų.

Tuo metu KAM nurodo, kad sustiprinta kritinės infrastruktūros objektų apsauga bendram Lietuvos kariuomenės personalo finansavimui, skiriamam iš ministerijos asignavimų, įtakos neturi.

Sustiprinta apsauga

Kaip skelbė ELTA, rugpjūčio pradžioje krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, jog Lietuvos žvalgyba turi informacijos, kad Rusija svarsto apie galimas provokacijas Baltijos regione, tačiau sprendimas dėl jų dar nėra priimtas, o tikslios datos nėra.

Ministro teigimu, Kremlius svarsto galimas atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione. Anot jo, yra tikimybė, kad tokioms operacijoms Rusija galėtų pasitelkti ukrainietiškus dronus. Tokiu atveju tai būtų vadinamoji „svetimos vėliavos“ operacija, kai valstybė įvykdo atitinkamą veiksmą, tačiau siekia sudaryti įspūdį, kad jį atliko kita šalis.

Reaguodama į informaciją apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui.

Tarp šių objektų yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

Kyjivas, rugpjūčio 24 d. (AFP-ELTA). Ukraina keletą dienų iš eilės bombardavo Rusijos elektroninės prekybos milžinės „Ozon“ sandėlius; įmonė pirmadienį pranešė, kad užsidegė dar vienas jos logistikos centras.

Jau daug savaičių Ukraina vykdo kampaniją, nukreiptą prieš Rusijos didžiausią šalies internetinę parduotuvę „Wildberries“, teigdama, kad ši tiekė komponentus kariuomenei.

„Ozon“ yra antra pagal dydį Rusijos internetinė prekybos platforma, visoje šalyje turinti daugybę prekių atsiėmimo punktų ir paštomatų.

Abi bendrovės vadinamos „rusiškomis „Amazon“, nes jos kontroliuoja didžiulę sparčiai augančio elektroninės prekybos sektoriaus dalį.

Pirmadienį „Ozon“ pranešė, kad po dronų atakos viename iš jos logistikos centrų pietiniame Krasnodaro krašte kilo „didžiulis gaisras“.

„Visos sistemos veikė kaip numatyta, o mes nedelsdami evakavome darbuotojus. Preliminariais duomenimis, aukų nėra“, – teigė įmonė „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Sekmadienį „Ozon“ pranešė apie gaisrą, kilusį po dronų atakos jos logistikos centre centrinėje Orenburgo srityje. „Šiuo metu sandėlio veikla sustabdyta“, – pridūrė įmonė.

Šio smūgio sulaukta kitą dieną po atakos prieš „Ozon“ centrą kaimyninėje Samaros srityje. Bendrovė teigė, kad per tą ataką buvo sužeisti darbuotojai, bet jų skaičius nebuvo nurodytas.

Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė pradedanti naują kampaniją, nukreiptą prieš šią bendrovę.

„Ukrainos karinės pajėgos smogė 15-ai didžiausių „Wildberries“ logistikos centrų, dabar atėjo „Ozon“ eilė“, – teigiama gynybos ministerijos pranešime.

Taip pat buvo smogta logistikos centrui, esančiam šalia „Ozon“ pastato Sankt Peterburgo pakraštyje.

Atakos prieš sandėlius – paprastai lengviau pasiekiamus nei griežtai saugomi kariniai objektai – jau sukėlė milijardų dolerių vertės ekonominių nuostolių. Kai kuriuose objektuose buvo daug degių produktų ir jie per atakas buvo sunaikinti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pažadėjo paramą „Wildberries“, nukentėjusiai nuo atakų, sakydamas, kad vyriausybė padės atstatyti nuniokotus logistikos centrus.

Londonas, rugpjūčio 24 d. (PA Media/dpa-ELTA). Jungtines Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas sutiko perduoti Ukrainai techninius dokumentus, reikalingus tolimojo nuotolio raketų gamybai.

Per savo pirmąją kelionę į Ukrainą jis ketina paskelbti, kad leis Europos gynybos įmonei „MBDA“ atskleisti informaciją apie JK gamybos komponentus, naudojamus tolimojo nuotolio raketose „Scalp“ – tai yra Prancūzijoje gaminamų JK raketų „Storm Shadow“ versija.

Šioms „didelio tikslumo smūgio“ (angl. deep precision strike) raketoms naudojama bendra Prancūzijos ir JK technologija, o Ukraina ir Prancūzija siekia įkurti vietines surinkimo linijas, kad galėtų jas gaminti Ukrainoje.

Ministras pirmininkas savo pirmojo užsienio vizito vyksta į Kyjivą, ten ketina paminėti Ukrainos nepriklausomybės dieną ir parodyti tolesnę JK paramą šiai šaliai valdant jo administracijai.

Jis atvyks pirmadienio rytą ir pirmininkaus pirmajam vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ susitikimui, kurią JK ir Prancūzija įkūrė jo pirmtako Keiro Starmerio valdymo laikotarpiu, siekdamos paremti Ukrainą.

Ministras pirmininkas taip pat dalyvaus Nepriklausomybės dienos renginiuose ir britų tautos vardu priims apdovanojimą, kuriuo pripažįstama ir įvertinama JK parama.

Vilnius, rugpjūčio 24 d. (ELTA). Pirmadienį Susisiekimo ministerija, valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) grupė ir verslo bendruomenė ketina pasirašyti memorandumą, kuriuo įsipareigos siekti nuoseklių ir prognozuojamų geležinkelių įkainių bei didinti krovinių vežimo geležinkeliais apimtis.

Anot ministerijos, susitarimas svarbus tiek geležinkelių sektoriaus konkurencingumui, tiek Lietuvos pramonės, logistikos bei verslo galimybėms planuoti savo veiklą bei investicijas.

„Kartu tai nauda ir visuomenei: daugiau krovinių perkėlus nuo kelių į geležinkelius, mažės kelių apkrova ir aplinkos tarša, o keliai taps saugesni“, – rašoma institucijos pranešime.

Memorandumą pasirašys susisiekimo ministras Juras Taminskas ir LTG grupės laikinasis generalinis direktorius Arūnas Rumskas.

Verslo bendruomenę memorandumo pasirašyme atstovaus Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos grūdų augintojų ir perdirbėjų asociacijos prezidentas Karolis Šimas.

Taip pat – Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus, Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ vadovas Rimas Kudzmanas bei Lietuvos karjerų asociacijos prezidentė Tatjana Kuzavinienė.

LTG grupė anksčiau Eltai yra nurodžiusi, kad jai priklausančios, krovinius vežančios bendrovės „LTG Cargo“ krova 2025 m., palyginti su 2020 m., sumažėjo daugiau kaip 45 proc. 

Dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ir agresorei bei jos sąjungininkei Baltarusijai įvestų sankcijų, taip pat dėl Europos Sąjungos kvotų Kaliningrado tranzitui krovinių srautas pastaraisiais metais nuosekliai mažėjo, o 2025 m. iš viso geležinkeliais „LTG Cargo“ gabeno 24,4 mln. tonų krovinių.

Vilnius, rugpjūčio 24 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos rugpjūčio 24 d. įvykius Lietuvoje.

Vilnius, rugpjūčio 24 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA atkreipia dėmesį į šiuos 35-osios metų savaitės verslo ir ekonomikos įvykius Lietuvoje.

Kyjivas, rugpjūčio 23 d. (AFP-ELTA). Baltijos ir Šiaurės šalių lyderiams susirinkus Kyjive pademonstruoti paramą, Norvegijos ministras pirmininkas sekmadienį pranešė, kad jo šalis kitais metais Kyjivui skirs 9 mlrd. JAV dolerių (7,7 mlrd. eurų).

Kyjivas pirmadienį surengs vadinamosios Norinčiųjų koalicijos – Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vadovaujamos iniciatyvos – susitikimą, skirtą aptarti, kaip artėjant žiemai padidinti tiek paramą Ukrainai, tiek spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų savo invaziją.

„Norvegijos parama Ukrainai kitais metais bus šių metų lygio: rekordiniai 9 mlrd. dolerių“, – žurnalistams sakė premjeras Jonas Gahras Store.

Oslas nurodė, kad didžioji dalis paramos bus skirta Ukrainos kariuomenei.

Kyjivas nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. susidūrė su didžiulėmis finansinėmis problemomis. Per invaziją buvo nuniokota didelė šalies dalis, milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus, o tūkstančiai civilių žuvo.

V. Zelenskis sekmadienį pažymėjo, kad jo kariuomenei trūksta 27 mlrd. dolerių, tačiau tikslių detalių nepateikė.

Jis paragino Europos Sąjungą paankstinti 90 mlrd. eurų paskolos išmokas, kad šįmet būtų galima užglaistyti spragą.

Jei iki metų pabaigos nebus surinkta maždaug 10 mlrd. dolerių, jo kariai neturės užtektinai ginklų, įspėjo Ukrainos lyderis.

Nuo 2022 m. Kyjivas kliaujasi dešimčių milijardų dolerių parama, kad jo ekonomika išsilaikytų, o kariuomenė galėtų kariauti.

Heraklionas, rugpjūčio 23 d. (AFP-ELTA). Graikijos valdžios institucijos per pastarąsias tris dienas prie Kretos salos krantų koordinavo daugiau nei 150 migrantų išgelbėjimą, sekmadienį pranešė naujienų agentūra ANA.

Vien penktadienį per dvi operacijas, kurias vykdė Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūros „Frontex“ valdomi laivai, buvo išgelbėtas 131 žmogus, skelbė ANA. Šeštadienį pro šalį plaukiančiam dujų tanklaiviui buvo nurodyta iš nedidelio laivo išgelbėti 33 migrantus.

Migrantai turėjo būti nugabenti į Lesbo ir Samo salose įkurtus centrus, o iš ten – galbūt į kitus centrus žemyninėje Graikijos dalyje, teigė šalies migracijos ministerija.

Kreta ir netoliese esanti mažytė Gavdoso sala yra jūrų kelyje, kuriuo migrantai laivais iš Libijos bando pasiekti Europą. Antplūdis pakurstė įtampą kai kurių Graikijos gyventojų gretose.

Šeštadienio vakarą laikiname prieglobsčio prašytojų centre Sintikyje, Graikijos šiaurėje, kilo „rimti incidentai“, sekmadienį pranešė valstybinė televizija ir kartu pridūrė, kad ten buvo pasiųstas policijos pastiprinimas.

Graikijos vyriausybė nurodė, kad buvo sulaikyta 14 asmenų ir nukentėjo penki užsieniečiai, kai žmonių grupė ėmė svaidyti akmenis į policiją. Pasak jos, ši žmonių grupė perpjovė centrą juosiančią spygliuotos vielos tvorą ir pabėgo 41 žmogus, tačiau 17 vėliau buvo sulaikyta.

Kyjivas, rugpjūčio 23 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pakartojo, kad Kyjivas nedalyvavo 2022 m. surengtame išpuolyje prieš dujotiekį „Nord Stream“, kuriuo į Europą tekėjo rusiškos dujos.

Vokietijos prokurorai praėjusį mėnesį pareiškė, kad bombų sprogimus užsakė Ukrainos valstybė, o šie kaltinimai gali apsunkinti Kyjivo ir svarbaus karinio rėmėjo santykius.

V. Zelenskis savo šalies vaidmenį visada neigė.

„Ukraina niekada oficialiai nedalyvavo jokioje operacijoje, susijusioje su „Nord Stream“ sprogdinimu“, – sekmadienį žurnalistams sakė jis, paklaustas apie tyrimą.

V. Zelenskis pridūrė, kad Vokietija „gerai žino, jog Ukraina nestovėjo už šios operacijos vykdymo ar pačios jos idėjos“.

Jis pažymėjo, kad Kyjivas padeda Berlynui atlikti tyrimą ir tikisi, jog tai nesukels nesantaikos santykiuose.

„Mums labai svarbu neprarasti partnerystės, neprarasti Europos šalių, kurios padeda Ukrainai nuo pat šio karo pradžios, pasitikėjimo“, – nurodė V. Zelenskis.

Trečiadienį Kroatijoje buvo sulaikytas ukrainietis, įtariamas dalyvavęs sprogdinimuose. Pranešama, kad jis dirbo prie filmo apie šį išpuolį.

Vokietijos prokurorai įtaria, kad šis asmuo bendradarbiavo su dar vienu pernai Italijoje sulaikytu ukrainiečiu, kuris vėliau buvo išduotas Vokietijai.

Vašingtonas/Otava, rugpjūčio 23 d. (AFP-ELTA). JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sekmadienį įspėjo, kad Kanadai būtų „kvaila“ manyti, jog ji gali laimėti prekybos karą su Jungtinėmis Valstijomis, ir ėmėsi prognozuoti „pražūtingą“ poveikį savo šiaurinei kaimynei.

Vašingtono ir Otavos derybos penktadienio vakarą žlugo, todėl įsigaliojo nauji 50 proc. JAV muitai maždaug 20 mlrd. dolerių (apie 17 mlrd. eurų) vertės kanadietiškoms prekėms, sudarančioms 5,5 proc. Kanados eksporto į Jungtines Valstijas.

Kanada atsakė pareikšdama, kad įves tokius pat muitus, kaip JAV, o naujieji mokesčiai, visų pirma nukreipti prieš JAV plieno ir pieno pramonę, įsigalios rugsėjo 8 d.

JAV transporto sekretorius Seanas Duffy pažymėjo, kad susirėmimas su D. Trumpu prekybos kare Kanadai baigtųsi blogiau.

Jungtinėms Valstijoms šiuo metu tenka apie 70 proc. Kanados eksporto.

„Esame puikūs prekybos partneriai, tiesa? Tačiau Kanada iš prekybos su JAV gauna kur kas daugiau naudos, nei JAV iš prekybos su Kanada“, – laidoje „Fox News Sunday“ sakė S. Duffy.

„Manau, kad jiems kvaila manyti, jog jie kariaus su Donaldu Trumpu ir iš tikrųjų laimės tą karą su JAV“, – pridūrė jis.

Transporto sekretorius prognozavo, kad Kanados ministras pirmininkas Markas Carney grįš prie derybų stalo „labai greitai, nes tai bus pražūtinga jo šaliai“.

M. Carney šeštadienį buvo nusiteikęs kovingai ir paskelbė apie atsakomuosius muitus JAV, o prieš tai atsitraukė nuo „blogo susitarimo“ dėl prekybos, nesantaikai tarp ilgamečių sąjungininkių sustiprėjus.

„Kai esi užpuolamas, vyksta karas. Mes buvome užpulti“, – tvirtino M. Carney.

M. Carney paminėjo paskutinės minutės JAV reikalavimus, kurie apribotų Kanados prekybos susitarimus su kitomis šalimis, ir nepriimtinas „grėsmes“ prancūzų kalbai ir Kvebeko kultūrai.

D. Trumpas sekmadienio rytą atsikirto ir pareiškė, kad „Kanada nori turėti valstijos teikiamus privalumus, nebūdama valstija!!!“

„Daugelį metų jie taip pat taikė milžiniškus muitus mūsų puikiesiems ūkininkams. Daugiau to nebus!!!“ – platformoje „Truth Social“ pridūrė D. Trumpas.

„Chuliganas Vašingtone“

Nesantaika išryškino gilėjantį artimų sąjungininkių konfliktą nuo D. Trumpo antrosios kadencijos pradžios 2025 m. sausį, kurį, be kita ko, paaštrino jo nuolatiniai grasinimai paversti Kanadą 51-ąja JAV valstija.

M. Carney yra sakęs, kad dvišaliai santykiai pasikeitė amžiams ir kad Kanada turi sumažinti savo priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų. Nepaisant ekonominių padarinių, jis pelnė politinį palaikymą namuose dėl savo noro priešintis Vašingtonui nuo tada, kai pradėjo eiti pareigas praėjus dviem mėnesiams po D. Trumpo sugrįžimo į prezidento postą.

„Vašingtone yra chuliganas“, – šeštadienį naujienų agentūrai AFP Fort Eryje, Ontarijuje, prekybos arterijos Taikos tilto šešėlyje sakė į pensiją išėjęs Kanados mokytojas Stuartas Edwardsas.

„Mes su tuo nesitaikstysime, Kanada su tuo nesitaikstys. Mes kovosime“, – pabrėžė jis.

Neseniai Vašingtone vykusiose derybose Kanada siekė, kad būtų panaikinti D. Trumpo muitai automobiliams, plienui ir aliuminiui, kurie pakenkė šalies ekonomikai, privertė atleisti darbuotojus ir sukėlė įtampą kadaise geležiniuose prekybos santykiuose.

Įvesdami šiuos muitus, Baltieji rūmai kalbėjo apie neva „diskriminacinį“ Kanados elgesį JAV alkoholio, automobilių ir pieno produktų atžvilgiu.

JAV prekybos įgaliotinis Jamiesonas Greeras šeštadienį leidiniui „The New York Times“ sakė, kad JAV pasiūlė sumažinti savo muitus plienui, aliuminiui ir automobiliams, taip pat panaikinti neseniai įvestus muitus Kanados medienai.

J. Greeras tvirtino, kad šios priemonės būtų suteikusios Kanadai „palankiausią režimą iš visų prekybos partnerių“, skelbė „The Times“.

Jis taip pat nurodė, kad naujos derybos su Kanados derybininkais neplanuojamos.