Vilnius, liepos 4 d. (ELTA). Strateginiam „Rail Baltica“ projektui trijose Baltijos šalyse skirta dar 295,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų pagal „Connecting Europe Facility“ (CEF) programą, skelbia LTG grupė. Iš šios sumos Lietuvai atiteks apie 95 mln. eurų.

Pranešime rašoma, jog LTG grupė su partneriais šiemet teikė paraišką pagal kasmetinį kvietimą, o sutarties dėl lėšų skyrimo pasirašymas numatomas šių metų rudenį.

„Šios ES investicijos – svarbus įvertinimas ir postūmis tęsti Lietuvoje jau pradėtus „Rail Baltica“ statybos darbus ir imtis kitų svarbių projekto etapų. Taip pat aktyviai ruošiamės naujam finansavimo laikotarpiui. Siekiame kuo sparčiau gerinti transporto ir logistikos jungtis Baltijos regione bei integruotis į bendrą Europos transporto tinklą“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Iki šių metų pabaigos „Rail Baltica“ statybos darbus Lietuvoje numatoma išplėsti iki 114 km.

Šiuo metu Lietuvoje jau vykdomi „Rail Baltica“ statybos darbai pagrindinės linijos ruože – nuo Jonavos Panevėžio kryptimi tiesiama daugiau nei 46 km geležinkelio sankasos ir susijusios infrastruktūros. Dar 68 km ruože šiemet planuojama pradėti parengiamuosius darbus, o 10 km ruože bus pradėti bėgių tiesimo darbai.

Iš viso pagal paskutinį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos kvietimą Europos Sąjunga investuos 2,8 mlrd. eurų į 94 transporto projektus, iš kurių net 77 proc. atiteks geležinkelių plėtrai.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. 

Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Kyjivas, liepos 4 d. (Ukrinform-ELTA). Liepos 4-osios naktį Rusija surengė vieną didžiausių oro atakų prieš Ukrainą. Netrukus po to, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbį telefonu, visoje šalyje suskambo oro pavojaus sirenos.

Kaip praneša „Ukrinform“, tai tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Po dar vieno Rusijos smūgio vis dar vyksta gaisrų gesinimo ir nuolaužų šalinimo darbai. Tai buvo viena didžiausių oro atakų – sąmoningai masinė ir ciniška. Iš viso paleista 550 taikinių, tarp jų – mažiausiai 330 Rusijos ir Irano „Shahed‘ų“, taip pat raketos, įskaitant ir balistines“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad pirmieji oro pavojaus signalai Ukrainos miestuose ir regionuose vakar pradėjo skambėti beveik tuo pat metu, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kuriuose buvo aptariamas D. Trumpo ir V. Putino pokalbis telefonu. „Rusija ir vėl rodo, kad neketina nutraukti karo ir teroro. Tik šiandien apie 9 val. Kyjive baigėsi oro pavojaus signalas. Tai buvo žiauri, bemiegė naktis“, – rašė jis.

Pasak prezidento, sostinė buvo pagrindinis šio Rusijos smūgio taikinys.

„Mūsų kariams pavyko numušti 270 oro taikinių, o dar 208 bepiločiai orlaiviai buvo nuslopinti pasitelkiant elektroninę karybą. Pradėjo veikti bepiločiai orlaiviai perėmėjai – buvo numušta dešimtys bepiločių. Darome viską, ką galime, kad išvystytume šį gynybos elementą mūsų miestams. Kritiškai svarbu, kad mūsų partneriai ir toliau mus remtų ginantis nuo balistinių raketų. „Patriot‘ai“ ir jiems skirtos raketos yra tikri gyvybės saugotojai“, – pridūrė V. Zelenskis.

Valstybės vadovas nurodė, kad Rusijos smūgis paveikė ne tik Kyjivą, bet ir Dnipropetrovsko, Sumų, Charkivo, Černihivo ir Kyjivo sritis.

„Šiuo metu žinoma, kad buvo sužeisti 23 žmonės. Visiems teikiama pagalba. Yra daug vietų, kuriose krito bepiločių orlaivių ir raketų nuolaužos. Deja, buvo ir tiesioginių pataikymų. Visa tai yra aiškūs įrodymai, kad be išties didelio masto spaudimo Rusija nekeis savo kvailo ir destruktyvaus elgesio. Už kiekvieną tokį smūgį, nukreiptą prieš žmones ir žmonių gyvybes, jie turi pajusti tinkamas sankcijas ir kitokius smūgius jų ekonomikai, pajamoms ir infrastruktūrai. Tai vienintelis dalykas, kuris gali būti greitai pasiektas, kad situacija pasikeistų į gerąją pusę. Tai priklauso nuo mūsų partnerių, pirmiausia – Jungtinių Valstijų“, – dėstė V. Zelenskis.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Kyjive dėl Rusijos antskrydžio buvo sužeisti 23 žmonės, 14 iš jų buvo hospitalizuoti.

(Papildyta A. Vinokuro komentaru)

Vilnius, liepos 4 d. (ELTA). Premjero Gintauto Palucko patarėjo Tado Vinokuro brolis Saulius Vinokuras socialiniame tinkle „Facebook“ prisipažino, kad Panerių kapinėse nuėmė Izraelio vadovų paliktas juosteles ir padėjo plakatus, kuriais kritikuojami Izraelio veiksmai Gazos Ruože.

S. Vinokuras savo „Facebook“ paskyroje nurodė, kad liepos 1 d. esą su keletu žydų tautybės žmonių ir „susirūpinusių bendruomenės narių“ Paneriuose minėjo „tragiškas istorines žudynes“. Vyras nurodė, kad pagerbdami aukas, jie nuėmė juosteles su užrašu „Izraelio valstybė“.

„Ir taip, mes, pagerbdami aukas, nuėmėme tai, ką laikėme šios šventos istorinės vietos įžeidimu ir išniekinimu – juosteles su užrašu „Izraelio valstybė“, – rašė S. Vinokuras.

„Jų vietoje palikome jidiš, arabų ir anglų kalbomis parašytą žinutę: „Niekada daugiau niekam“. Sėdėjome priešais memorialą, skaitėme palestiniečių ir žydų draugų parašytą tekstą apie tai, kad vakar ir šiandien neteisėtai nužudytųjų atminimas ir pagerbimas yra pirmas žingsnis, siekiant nutraukti būsimas tragedijas ir holokaustus“, – toliau „Facebook“ dėstė S. Vinokuras.

Jis socialiniame tinkle pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuoti jo minėti plakatai. 

Premjero patarėjas: apmaudu, kad brolis pasirinko tokią protesto formą

Premjero patarėjas T. Vinokuras Eltai teigė, kad jo šeimoje priimta, kad būtų atvirai reiškiamos pilietinės pozicijas. Visgi, T. Vinokuras tvirtino, jog jis brolio S. Vinokuro veiksmu nepateisina.

„Mano požiūris paprastas: visi šeimoje esame suaugę žmonės, turintys savo pilietines pozicijas ir gebantys jas reikšti atvirai – taip esame auklėti. Labai apmaudu, kad brolis pasirinko būtent tokią protesto formą – jos pateisinti negaliu“, – Eltai teigė T. Vinokuras. 

Premjero patarėjo T. Vinokuro tėvas Arkadijus Vinokuras „Facebook“ taip pat sureagavo į sūnaus S. Vinokuro poelgį. A. Vinokuras atvirao, kad jam dėl sūnaus veiksmų yra gėda, vyras viešai atsiprašė.

„Sužinojau, kad nepateisinamoje "propalestiniečių" akcijoje Panerių kapinėse dalyvavo ir mano sūnus Saulius... Skaudu, gėda ir – atsiprašau“, – rašė A. Vinokuras.

Jis nurodė su sūnumi diskutavęs apie Izraelio politiką, valstybės veiksmus Gazos Ruože. 

„Tenka konstatuoti, kad mano sūnus, tas naivus berniukas įtikėjo, kad kovoja už gėrį, humanizmą, atjautą. Niekaip nesupranta, kad "Free Palestine" reiškia žiaurią diktatūrą, kurios tikslas Izraelio sunaikinimas“, – apie S. Vinokurą rašė jo tėvas.

„Sužinojęs apie Sauliaus dalyvavimą šioje amoralioje akcijoje, pasakiau Sauliui, kad pasaulyje yra toks nerašytas susitarimas dėl pagarbos mirusiems, nužudytiems: kapai jokiais būdais nėra ir neturi būti vieta politinėms akcijoms. Palaidoti žmonės negali apsiginti, o Paneriuose nužudyti nieko bendro neturėjo su Izraeliu, kuris tuo metu neegzistavo“, – toliau „Facebook“ dėstė A. Vinokuras.

Policija vertins, ar pradėti tyrimą

ELTA primena, kad trečiadienį Vilniaus policija gavo pranešimą, kad Panerių memoriale, prie žydų atminimo vietos, buvo padėti plakatai su prieš Izraelį nukreipta informacija.

Kaip Eltai sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas, šiuo metu policija renka medžiagą dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau jokio tyrimo pareigūnai nėra pradėję.

„Surinkus medžiagą, ji bus vertinama ir tada sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar administracinę teiseną“, – sakė policijos atstovas. 

Panerių Holokausto memoriale atsiradus plakatams su užrašais, nukreiptiems prieš Izraelį, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikino, jog tai – nežmoniška ir nelegalu. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, protestuoti norintys asmenys verčiau rinktųsi prie jo vadovaujamos ministerijos, o ne niekintų 70 tūkst. Holokaustų aukų atminimo vietą.

„Viskam yra savas laikas ir vieta. Panerių memorialas – tai 70 tūkst. Holokausto aukų atminimo vieta. Šios vietos išniekinimas yra nežmoniškas ir antiįstatymiškas. Verčiau organizuokite savo protestus prie Užsienio reikalų ministerijos“, – trečiadienio vakarą socialinio tinklo „X“ paskyroje rašė ministras.

Kiek anksčiau kritiką dėl tokių aktyvistų veiksmų išsakė ir Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein. Pasak jos, Holokausto aukų atminimo vietos išniekinimas yra moralinė gėda.

„Antiizraelietiškų ženklų kabinimas prie Panerių Holokausto memorialo – toje pačioje vietoje, kur buvo nužudyti dešimtys tūkstančių žydų – yra moralinė gėda. Izraelis yra žydų tautos tėvynė. Užgrobti atminties ir gedulo vietą dėl politinės provokacijos yra nepriimtina! Tikiuosi, kad valdžia griežtai reaguos į šį išniekinimą“, – „X“ įraše teigė ambasadorė.

H. Wittenberg Silverstein įkeltose nuotraukose matyti prie paminklo padėti plakatai su užrašais „Sankcijas Izraeliui“, „Never again for anyone, #FreePalestine“. Nuo atminimo vainikų nuimtos juostos.

Kaip skelbta anksčiau, antradienį Lietuvoje viešint Izraelio diplomatijos vadovui Gideonui Saarui, Vilniuje, šalia Užsienio reikalų ministerijos (URM), kelios dešimtys aktyvistų susirinko į protestą, kuriuo siekta išreikšti nepasitenkinimą Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimu.

Pastaruoju metu Izraelis patiria didžiulį tarptautinį spaudimą nutraukti suintensyvintą karinę kampaniją Gazos Ruože ir į šią apsiaustą teritoriją įleisti skubią humanitarinę pagalbą. 

Apie tai gegužės pabaigoje kalbėjo ir URM vadovas K. Budrys. Tuomet ministras teigė, jog situacija yra itin sudėtinga, tad būtina atidaryti sienų kirtimo punktus. 

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę situaciją Gazos ruože pavadino humanitarine katastrofa, kuri, anot jo, negali toliau tęstis. Todėl, kaip akcentavo šalies vadovas, Europa privalo dėti visas pastangas, kad užkirstų kelią tolesnėms civilių žūtims.

(Papildyta policijos atstovo ir T. Vinokuro komentarais)

Vilnius, liepos 4 d. (ELTA). Premjero Gintauto Palucko patarėjo Tado Vinokuro brolis Saulius Vinokuras socialiniame tinkle „Facebook“ prisipažino, kad Panerių kapinėse nuėmė Izraelio vadovų paliktas juosteles ir padėjo plakatus, kuriais kritikuojami Izraelio veiksmai Gazos Ruože.

S. Vinokuras savo „Facebook“ paskyroje nurodė, kad liepos 1 d. esą su keletu žydų tautybės žmonių ir „susirūpinusių bendruomenės narių“ Paneriuose minėjo „tragiškas istorines žudynes“. Vyras nurodė, kad pagerbdami aukas, jie nuėmė juosteles su užrašu „Izraelio valstybė“.

„Ir taip, mes, pagerbdami aukas, nuėmėme tai, ką laikėme šios šventos istorinės vietos įžeidimu ir išniekinimu – juosteles su užrašu „Izraelio valstybė“, – rašė S. Vinokuras.

„Jų vietoje palikome jidiš, arabų ir anglų kalbomis parašytą žinutę: „Niekada daugiau niekam“. Sėdėjome priešais memorialą, skaitėme palestiniečių ir žydų draugų parašytą tekstą apie tai, kad vakar ir šiandien neteisėtai nužudytųjų atminimas ir pagerbimas yra pirmas žingsnis, siekiant nutraukti būsimas tragedijas ir holokaustus“, – toliau „Facebook“ dėstė S. Vinokuras.

Jis socialiniame tinkle pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuoti jo minėti plakatai. 

Premjero patarėjas: apmaudu, kad brolis pasirinko tokią protesto formą

Premjero patarėjas T. Vinokuras Eltai teigė, kad jo šeimoje priimta, kad būtų atvirai reiškiamos pilietinės pozicijas. Visgi, T. Vinokuras tvirtino, jog jis brolio S. Vinokuro veiksmu nepateisina.

„Mano požiūris paprastas: visi šeimoje esame suaugę žmonės, turintys savo pilietines pozicijas ir gebantys jas reikšti atvirai – taip esame auklėti. Labai apmaudu, kad brolis pasirinko būtent tokią protesto formą – jos pateisinti negaliu“, – Eltai teigė T. Vinokuras. 

Policija vertins, ar pradėti tyrimą

ELTA primena, kad trečiadienį Vilniaus policija gavo pranešimą, kad Panerių memoriale, prie žydų atminimo vietos, buvo padėti plakatai su prieš Izraelį nukreipta informacija.

Kaip Eltai sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas, šiuo metu policija renka medžiagą dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau jokio tyrimo pareigūnai nėra pradėję.

„Surinkus medžiagą, ji bus vertinama ir tada sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar administracinę teiseną“, – sakė policijos atstovas. 

Panerių Holokausto memoriale atsiradus plakatams su užrašais, nukreiptiems prieš Izraelį, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikino, jog tai – nežmoniška ir nelegalu. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, protestuoti norintys asmenys verčiau rinktųsi prie jo vadovaujamos ministerijos, o ne niekintų 70 tūkst. Holokaustų aukų atminimo vietą.

„Viskam yra savas laikas ir vieta. Panerių memorialas – tai 70 tūkst. Holokausto aukų atminimo vieta. Šios vietos išniekinimas yra nežmoniškas ir antiįstatymiškas. Verčiau organizuokite savo protestus prie Užsienio reikalų ministerijos“, – trečiadienio vakarą socialinio tinklo „X“ paskyroje rašė ministras.

Kiek anksčiau kritiką dėl tokių aktyvistų veiksmų išsakė ir Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein. Pasak jos, Holokausto aukų atminimo vietos išniekinimas yra moralinė gėda.

„Antiizraelietiškų ženklų kabinimas prie Panerių Holokausto memorialo – toje pačioje vietoje, kur buvo nužudyti dešimtys tūkstančių žydų – yra moralinė gėda. Izraelis yra žydų tautos tėvynė. Užgrobti atminties ir gedulo vietą dėl politinės provokacijos yra nepriimtina! Tikiuosi, kad valdžia griežtai reaguos į šį išniekinimą“, – „X“ įraše teigė ambasadorė.

H. Wittenberg Silverstein įkeltose nuotraukose matyti prie paminklo padėti plakatai su užrašais „Sankcijas Izraeliui“, „Never again for anyone, #FreePalestine“. Nuo atminimo vainikų nuimtos juostos.

Kaip skelbta anksčiau, antradienį Lietuvoje viešint Izraelio diplomatijos vadovui Gideonui Saarui, Vilniuje, šalia Užsienio reikalų ministerijos (URM), kelios dešimtys aktyvistų susirinko į protestą, kuriuo siekta išreikšti nepasitenkinimą Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimu.

Pastaruoju metu Izraelis patiria didžiulį tarptautinį spaudimą nutraukti suintensyvintą karinę kampaniją Gazos Ruože ir į šią apsiaustą teritoriją įleisti skubią humanitarinę pagalbą. 

Apie tai gegužės pabaigoje kalbėjo ir URM vadovas K. Budrys. Tuomet ministras teigė, jog situacija yra itin sudėtinga, tad būtina atidaryti sienų kirtimo punktus. 

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę situaciją Gazos ruože pavadino humanitarine katastrofa, kuri, anot jo, negali toliau tęstis. Todėl, kaip akcentavo šalies vadovas, Europa privalo dėti visas pastangas, kad užkirstų kelią tolesnėms civilių žūtims.

Vilnius, liepos 4 d. (ELTA). Po praėjusią savaitę Pagiriuose, Vokietijos kapitalo „Homanit Lietuva“ gamyklos teritorijoje įvykusio incidento atlikti oro kokybės tyrimai parodė, kad kietųjų dalelių koncentracija aplinkoje neviršijo nustatytų ribinių verčių, skelbia Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Tiesa, bus atliekami pakartotiniai tyrimai.

Departamento pavedimu birželio 28 d. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijos atliktų oro kokybės tyrimų rezultatai parodė, kad suspenduotų kietųjų dalelių koncentracija pavėjinėje pusėje (apie 30 m nuo objekto teritorijos) siekė 0,42 mg/kubiniam metrui, o priešvėjinėje pusėje (apie 70 m nuo objekto) – 0,33 mg/kub. m.

„Kadangi pusės valandos ribinė vertė yra 0,50 mg/kub. m, šie duomenys nurodo, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis šalia įmonės neviršijo leistinų ribų. Taip pat nenustatyti ir lakiųjų organinių junginių koncentracijų viršijimai“, – rašoma AAD pranešime.

Institucijos teigimu, siekiant tiksliau įvertinti situaciją, papildomai atlikti pakartotiniai oro ir kiti tyrimai.

Vadovaujantis departamento valstybinių laboratorinių tyrimų planu, liepos 2–3 d. paimti ėminiai iš gamyklos biologinio valymo įrenginio (taršos šaltinio), taip pat pakartotinai tirta aplinkos oro kokybė.

Be to, laboratorija paėmė paviršiaus mėginius nuo gyventojų langų, palangių, automobilių bei gamyklos teritorijos – siekiant palyginti sudėtį ir įvertinti galimą taršos paplitimą.

Incidento metu, kilus techniniam įrangos gedimui „Homanit Lietuva“ teritorijoje, į aplinką pasklido medienos plaušas. Reaguojant į situaciją, nedelsiant buvo imtasi veiksmų siekiant įvertinti galimą poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai.

ELTA primena, kad apie incidentą gamykloje šeštadienį informavo NVSC, arčiau įmonės gyvenantiems Pagirių gyventojams rekomendavęs neiti į lauką, likus namuose – neatidarinėti orlaidžių, langų ir durų.

Vilniaus rajono savivaldybė teigė svarstanti skelbti ekstremalią situaciją Pagirių seniūnijoje po savaitgalį įvykusio incidento.

Pagiriuose pasklidus plaušui, vietos bendruomenės „Medeina“ pirmininkas Vytautas Vyskupaitis Eltai sakė, kad taršos situacija rajone sudėtinga.

„Homanit Lietuva“ skelbė pradėjusį vidinį tyrimą, siekiant nustatyti tikslias plaušo pasklidimo už teritorijos ribų priežastis. Siekdama sustabdyti plaušo plitimą, įmonė jį drėkino ir dengė tentu.

(papildyta paskutinė pastraipa)

Varšuva, liepos 4 d. (ELTA). Penktadienį per Rusijos didelio masto raketų ataką Kyjive nukentėjus Lenkijos konsulatui, šalies užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė  Donaldui Trumpui, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tyčiojasi iš jo taikos pastangų, pranešė Lenkijos televizija.

Rusija nuo ketvirtadienio vakaro iki penktadienio ryto bombardavo Ukrainos sostinę dronais ir raketomis. R. Sikorskis penktadienio rytą socialiniame tinkle X paragino JAV prezidentą sustiprinti Ukrainos oro gynybą. 

„Prezidente Trumpai, Putinas tyčiojasi iš jūsų taikos pastangų“, – parašė R. Sikorskis.

„Prašome atkurti priešlėktuvinės amunicijos tiekimą Ukrainai ir įvesti griežtas naujas sankcijas agresorei“, – paragino D. Trumpą Lenkijos užsienio reikalų ministras. 

Anksčiau R. Sikorskis paskelbė, kad per Rusijos didelio masto ataką buvo apgadintas Lenkijos ambasados ​​konsulinio skyriaus pastatas. Jis sakė kalbėjęsis su Lenkijos ambasadoriumi Ukrainoje Piotru Łukasiewicziumi ir sužinojęs, kad „visi yra saugūs ir sveiki“.

Mažiausiai 23 žmonės buvo sužeisti per naktinį Rusijos surengtą didelio masto Ukrainos sostinės bombardavimą, kurį pareigūnai pavadino „siaubo naktimi“. 

Ataka buvo nukreipta į kelis Kyjivo rajonus ir buvo surengta netrukus po ketvirtadienį įvykusio D. Trumpo ir V. Putino pokalbio telefonu, nedavusio jokios pažangos ir smarkiai nuvylusio JAV prezidentą.

Neseniai Vašingtonas paskelbė, kad mažina karinę paramą Ukrainai. Su sprendimu susipažinę šaltiniai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad šis sumažinimas veikiausiai atsilieps sistemų „Patriot“ raketų „žemė-oras“ tiekimams. 

Kyjivas, liepos 4 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas planuoja kalbėtis telefonu penktadienio popietę Kyjivo laiku, naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.

„Tam ruošiamasi šią popietę, bet viskas paaiškės paskutinę akimirką“, – tvirtino šaltinis.

Šis skambutis įvyktų po D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio, kuris buvo surengtas ankstesnę dieną.

Londonas, liepos 4 d. (dpa-ELTA). Penktadienio rytą Londono Pikadilio metro linijos keleiviai susidūrė su vėlavimais dėl gaisro netoli bėgių. 

Londono ugniagesių brigada pranešė, kad gaisras Saut Herou miestelyje „smarkiai paveikė“ metro liniją, traukinių eismas viena kryptimi buvo sustabdytas, kita kryptimi jie vėlavo. 

Apie 100 ugniagesių dirbo, kad suvaldytų gaisrą geležinkelio arkose po bėgiais. 

Ugniagesių pranešime sakoma, kad gaisras buvo suvaldytas, apie nukentėjusiuosius nepranešta. Gaisras paveikė arkose įsikūrusias įmones, įskaitant transporto priemonių dirbtuves. Manoma, kad sprogo dujų balionai, ugniagesiai išnešė ir atvėsino dar du balionus. 

Netoli įvykio vietos gyvenantiems žmonėms buvo patarta laikyti langus ir duris uždarytas.

Ugniagesiai pranešė, kad gavus pirmuosius pranešimus penktadienį apie 1.15 val. vietos (3.15 val. Lietuvos) laiku buvo išsiųsta 15 ugniagesių mašinų. Gaisrui gesinti iš viršaus buvo nuleistos dvi 32 metrų ilgio sukamosios kopėčios. Gaisro priežastis tiriama.

Vilnius, liepos 4 d. (ELTA). Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) įvertinus situaciją dėl nušalinto Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus Elegijaus Paulavičiaus ir rekomendavus krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei grąžinti pulkininką į karinės žvalgybos vado pareigas, opozicija kol kas neskuba kalbėti apie politinę socialdemokratės atsakomybę. Pasak konservatorių ir liberalų lyderių, šie klausimai bus keliami įvertinus, ar D. Šakalienė atlieps NSGK rekomendaciją ir ištaisys, jų teigimu, padarytą klaidą.

„Manau, kad metas kalbėti apie klaidą, kurią reikia ištaisyti. Čia apie tai kalba. Ar ministrė tai pripažins, ar ją ištaisys? Ji labai lengvai tai gali padaryti“, – penktadienį po NSGK posėdžio Eltai sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Neskubėsiu su vienokio ar kitokio politinio veiksmo anonsais. Tarsimės ir tada situaciją vertinsime, žiūrėsime, kaip reaguos į rekomendaciją“, – dėstė NSGK pirmininko pavaduotojas.

Vis tik, politikas pastebėjo – jeigu ministrė nekreips dėmesio į parlamentinę kontrolę vykdančio komiteto rekomendaciją, bus sukurtas, L. Kasčiūno vertinimu, itin neigiamas precedentas.

„Galime turėti blogą precedentą – jeigu būtų galima aukšto rango karininką tokiu būdu nušalinti nuo pareigų, mes galėtume labai daug nušalinti pareigūnų nuo pareigų be jokio pagrindo, nepabaigus jokių tyrimų. Viską būtų galima priimti emociškai – kaip šįkart“, – dėstė buvęs krašto apsaugos ministras.

„Jeigu taip įtvirtintume tokį precedentą – tai nėra gerai. Sistemai tai labai blogas ženklas. Krašto apsaugos sistema nėra Dovilės Šakalienės karalystė, ji ne karalienė ir ne princesė. Ji turi užtikrinti, kad sistema veiktų“, – pabrėžė jis.

V. Čmilytė-Nielsen: esminis klausimas – ar bus atstatyta tai, ką NSGK laiko klaida

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad E. Paulavičiaus nušalinimas padarė žalą tiek pačiam pulkininkui, tiek žvalgybos bendruomenei. Anot politikės, D. Šakalienei dabar yra suteikta galimybė ištaisyti klaidą, grąžinant E. Paulavičių į pareigas.

„Esminis klausimas dabar – ar bus atstatyta tai, ką NSGK, atlikęs parlamentinės kontrolės veiksmus, laiko neteisybe ir klaida“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Todėl, kaip ir opozicijos kolega L. Kasčiūnas, liberalų pirmininkė kol kas neskuba kalbėti apie D. Šakalienės politinę atsakomybę. 

„Čia matome žmogiškąją žalą ir žalą visai bendruomenei. Šią galimybę ministrė turi. Matysime, ar ji pasinaudos“, – pridūrė NSGK narė.

ELTA primena, kad penktadienį uždarame posėdyje diskutavę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai nusprendė rekomenduoti ministrei Dovilei Šakalienei grąžinti pulkininką Elegijų Paulavičių į karinės žvalgybos vado pareigas iki jo kadencijos pabaigos.

„Mes susidarėme tam tikrą įspūdį ir matymą iš tos informacijos, kuri buvo pateikta mums (…). Vis dėlto, įvyko procedūrinis administracinis, grynai teisini pažeidimas, kuris iš principo suponavo, kad direktorius buvo patrauktas prieš pradedant tyrimą“, – Eltai sakė NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. 

ELTA primena, kad birželio 25 d. paaiškėjo, jog Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius E. Paulavičius buvo nušalintas nuo pareigų ir perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad pastarasis sprendimas priimtas dėl gautų skundų apie darbuotojų teisių pažeidimus. Politikės teigimu, situacija departamente pablogėjo E. Paulavičiui sužinojus, kad jis nebus skiriamas antrai kadencijai. Pulkininko kadencija baigiasi šių metų rugpjūtį.

Anot ministrės, apie perkėlimą į rezervą E. Paulavičius informuotas trečiadienį ryte, tą pačią dieną Generalinis inspektorius pradėjo aplinkybių patikrinimą dėl gautų skundų.

Tą pačią dieną, kai paaiškėjo žinia apie E. Paulavičiaus patraukimą į rezervą, remdamasis šaltinių informacija, naujienų portalas LRT pranešė jog naujuoju AOTD vadovu ketinama skirti buvusį Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vadovą Mindaugą Mažoną. 

AOTD yra viena iš dviejų šalies žvalgybos tarnybų, atsakinga už Lietuvos nacionalinio saugumo gynybos srityje užtikrinimą, jo stiprinimą.

AOTD direktorių skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras.

(papildyta nuo 6 pastraipos)

Vilnius, liepos 4 d. (ELTA). Penktadienį uždarame posėdyje diskutavę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai nusprendė – nušalindama Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių Elegijų Paulavičių, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė nesilaikė procedūrų. Todėl parlamentarai rekomenduoja ministrei grąžinti pulkininką į karinės žvalgybos vado pareigas iki jo kadencijos pabaigos.

Apie šiuos komiteto sprendimus penktadienį Eltą informavo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

„Mes susidarėme tam tikrą įspūdį ir matymą iš tos informacijos, kuri buvo pateikta mums (…). Vis dėlto, įvyko procedūrinis administracinis, grynai teisini pažeidimas, kuris iš principo suponavo, kad direktorius buvo patrauktas prieš pradedant tyrimą“, – Eltai sakė G. Jeglinskas. 

„Komitetas turėjo tikrai intensyvias, aktyvias diskusijas. Tuo pagrindu komitetas balsavo ir siūlome iš principo du elementus: pirmiausia, grąžinti pulkininką į AOTD (…) direktoriaus pareigas, ir antras dalykas – sudaryti galimybę žvalgybos kontrolieriui susipažinti su AOTD darbuotojų skundais, kurių pagrindu buvo pradėtas generalinės inspekcijos tyrimas prieš pulkininką Paulavičių“, – tikino jis. 

Pasak jo, posėdyje dalyvavo visi komiteto nariai. 7 balsavo už, 3 prieštaravo, o 2 susilaikė. 

G. Jeglinsko teigimu, tikimasi, jog ministrė atsižvelgs į komiteto rekomendaciją.

„Mes žiūrėsime, kokių veiksmų galime imtis. Aš manau, kad geros valios dėlei ministrė turėtų atsižvelgti į mūsų rekomendaciją. Tai nėra kažkokia (…) politizuota rekomendacija, tikrai ne – tai yra geros valios rekomendacija, kuria mes siekiame apginti Lietuvos kariuomenę, karininkiją“, – akcentavo komiteto vadovas. 

NSGK nariai buvo susirinkę į neeilinį uždarą posėdį ir prieš savaitę – paaiškėjus, kad E. Paulavičius yra nušalintas, komiteto nariai susitiko tiek su pulkininku, tiek su sprendimą priėmusia ministre D. Šakaliene. Po porą valandų trukusių uždarų diskusijų nutarta kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją (KAM), prašant pateikti dokumentus, susijusius su E. Paulavičiaus nušalinimu bei Generalinio inspektoriaus pradėto aplinkybių patikrinimu dėl esą gautų skundų AOTD direktoriaus atžvilgiu.

ELTA primena, kad birželio 25 d. paaiškėjo, jog Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius E. Paulavičius buvo nušalintas nuo pareigų ir perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad pastarasis sprendimas priimtas dėl gautų skundų apie darbuotojų teisių pažeidimus. Politikės teigimu, situacija departamente pablogėjo E. Paulavičiui sužinojus, kad jis nebus skiriamas antrai kadencijai. Pulkininko kadencija baigiasi šių metų rugpjūtį.

Anot ministrės, apie perkėlimą į rezervą E. Paulavičius informuotas trečiadienį ryte, tą pačią dieną Generalinis inspektorius pradėjo aplinkybių patikrinimą dėl gautų skundų.

Tą pačią dieną, kai paaiškėjo žinia apie E. Paulavičiaus patraukimą į rezervą, remdamasis šaltinių informacija, naujienų portalas LRT pranešė jog naujuoju AOTD vadovu ketinama skirti buvusį Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vadovą Mindaugą Mažoną. 

AOTD yra viena iš dviejų šalies žvalgybos tarnybų, atsakinga už Lietuvos nacionalinio saugumo gynybos srityje užtikrinimą, jo stiprinimą.

AOTD direktorių skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras.