Madridas, liepos 22 d. (dpa-ELTA). Didelis miško gaisras Ispanijos Gvadalacharos provincijoje jau sunaikino 32 tūkst. hektarų plotą ir yra laikomas vienu didžiausių pastarojo meto Ispanijos istorijoje. Apsilankęs gaisrų teritorijoje, ministras pirmininkas Pedras Sanchezas trečiadienį paragino sudaryti „valstybinį paktą prieš klimato krizę“. Kartu ugniagesiai teigė esantys nusiteikę optimistiškai, kad į šiaurės rytus nuo Madrido įsiplieskusį gaisrą ateinančiomis dienomis pavyks suvaldyti.

P. Sanchezas ir paveikto Kastilija-La Mančo regiono vadovas Emiliano García-Page‘as aptarė situaciją su ugniagesiais. E. García-Page‘as vėliau kalbėdamas su žurnalistais teigė, kad yra pagrindo „atsargiam optimizmui“. Sėkmingai gesinamos liepsnos esą leidžia tikėtis, kad padėtis netrukus stabilizuosis. Tiesa, ketvirtadienį prognozuojami stipresni vėjai gali vėl paaštrinti situaciją.

Pagerėjus padėčiai, penkių prieš tai evakuotų vietovių gyventojai trečiadienį galėjo grįžto namo. Nuo tada, kai praėjusį ketvirtadienį kilo gaisras, buvo evakuotos 34 vietovės – 1,2 tūkst. gyventojų.

Gaisras, kurį, pirminiais duomenimis, galėjo sukelti žemės ūkio darbai, jau sunaikino 32 tūkst. hektarų plotą – tai plotas, atitinkantis apie 45 tūkst. futbolo aikščių. Jis laikomas antruoju didžiausiu miško gaisru šalyje nuo tada, kai centrinė vyriausybė 1968 m. pradėjo fiksuoti atitinkamą statistiką. Dar didesnis buvo tik 2025 m. kilęs gaisras Galisijos bei Kastilija ir Leono regionuose šalies šiaurės vakaruose, kai išdegė 38 tūkst. hektarų plotas.

Europos Žemės stebėjimų programos „Copernicus“ duomenimis, nuo metų pradžios Ispanijoje pelenais jau virto 123 tūkst. hektarų plotas – tai yra beveik triskart daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Vilnius, liepos 22 d. (ELTA). Lietuvos apeliaciniam teismui trečiadienį nusprendus, kad parlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo vadovaujama partija parems „aušriečiui“ organizuojamą apkaltos procedūrą. 

„Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nebelieka vietos aiškinimams ar pasiteisinimams, esą Remigijus Žemaitaitis buvo neteisingai suprastas. Teismas pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, todėl jis turėtų atsisakyti Seimo nario mandato. Užtenka teistų ir teisiamų politikų Seime ir apskritai Lietuvos politikoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį skelbia politikas. 

„TS-LKD parems apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui“, – rašo jis. 

Taip pat minėtame įraše Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vedlys sako pasigendąs „Nemuno aušros“ partijos narių viešos pozicijos dėl nepalankaus teismo sprendimo R. Žemaitaičio atžvilgiu. 

„Visą laiką buvo aiškinama, kad tai yra tik R. Žemaitaičio asmeninė problema ir kad partija nėra susijusi su neapykantos kurstymu. Todėl keista matyti, kad R. Žemaitaitis ir toliau lieka šios partijos pirmininku bei frakcijos Seime seniūnu, o pati partija tyli. Ar ji bent kiek turi savarankiškumo ir savigarbos?“ – viešojoje erdvėje rašo L. Kasčiūnas. 

Teismas pripažino kaltu už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą

Kaip skelbta, Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį nusprendė, kad R. Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų. Jis padidino R. Žemaitaičiui anksčiau skirtą piniginę baudą – nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.

Už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteistas „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis kartu su advokatu apeliaciniais skundais siekė išteisinimo. Šiuos skundus Apeliacinis teismas atmetė. Šis teismo sprendimas įsigaliojo iš karto, jis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiojam Teismui (LAT).

Parlamento Etikos ir procedūros komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas Eltai patvirtino, kad po šio teismo sprendimo R. Žemaitaičiui Seime bus pradėta apkaltos procedūra. 

Tiesa, Seimo pirmininkas Juozas Olekas trečiadienį žurnalistams sakė, kad minėtoji procedūra „aušriečių“ lyderiui galėtų būti pradėta tik įsiteisėjus galutiniam – LAT – sprendimui arba jeigu nebūtų apskųstas šiandienos Apeliacinio teismo nuosprendis. 

Pagal Seimo statutą, jei parlamentaras yra pripažįstamas kaltu baudžiamojoje byloje, naikinamas jo mandatas. Pašalinus jį iš Seimo apkaltos būdu, politikas negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų.

Tiesa, pats R. Žemaitaitis trečiadienį paskelbtą teismo nuosprendį vadino politizuotu bei tikino neketinantis atsisakyti Seimo nario mandato. 

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Vilniaus apygardos teismas „Nemuno aušros“ pirmininką R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, būdamas valstybės politiku, R. Žemaitaitis 2023 m. gegužę ir birželį vartojo niekinančią žmogaus orumą kalbą, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Byloje buvo tiriami ir vertinami 7 politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir parlamente viešai pasakyta kalba.

Konstatuota, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.

Teismas pažymėjo, kad įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Konstatuota, kad nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje. 

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės. 

Vilnius, liepos 22 d. (ELTA). Seimo opozicinės konservatorių frakcijos atstovai registravo siūlymus, kaip būtų galima skatinti investicijas į Lietuvos startuolius. Pasak jų, nors šalyje netrūksta inovatyvių idėjų ir talentingų žmonių, jauno verslo augimą stabdo kapitalo trūkumas bei nepakankamai palanki mokestinė aplinka investuotojams. 

„Mes turime puikių idėjų, energingų, kūrybingų žmonių, bet čia yra tas „butelio kaklelis“, kaip jiems tą (verslą – ELTA) pradėti, (…) todėl valstybė truputėlį gali padėti su tam tikrais pasiūlymais, konkrečiomis mokesčių paskatomis tą daryti labiau, stipriau ir geriau”, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, jauniems verslams, dar neturintiems stabilių pajamų, pradėti veiklą yra sudėtinga, tad valstybė gali prisidėti mokestinėmis paskatomis.

Anot buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės, Seime parlamentarai registravo projektą, kuriuo siūlo kelias priemones skatinti investicijų pritraukimą į šalies startuolius.

Tarp jų – siūlymas taikyti 25 proc. lengvatą investuotojų sumokamam gyventojų pajamų mokesčiui (GPM), taip pat numatoma galimybė investuoti per šiemet veikti pradėjusią investicinę sąskaitą bei per specialiai tam įsteigtas bendroves, dar žinomas kaip SPV.

Taip pat numatyti saugikliai, kad šiomis lengvatomis nebūtų galima piktnaudžiauti, pavyzdžiui, nustatant maksimalią galimą investicijų sumą, kuri leistų susigrąžinti dalį sumokėto GPM.

Lietuvos verslo angelų tinklo vadovė Roberta Rudokienė sakė, kad šalies startuolių ekosistema rodo puikius rezultatus, tačiau šalies siekis yra turėti daugiau inovatyvių, globalių verslų. Anot jos, daugelis Europos šalių jau daug metų turi ir kuria įvairias paskatų sistemas investicijoms į startuolius, o Lietuva šioje srityje atsilieka.

,,Turime 6 vienaragius, tačiau turime ambicingą tikslą turėti daugiau jaunų įmonių, globalių verslų. Tame yra labai svarbūs verslo angelai, asmenys, kurie investuoja į startuolius, tai yra labai svarbi sėkmingos ir augančios ekosistemos dalis“, – spaudos konferencijoje teigė ji.

R. Rudokienės vertinimu, verslo angelai į startuolius investuoja labai ankstyvoje stadijoje, kai jų finansuoti dar nesiryžta rizikos kapitalo fondai, o bankai neteikia paskolų. 

Lietuvos verslo angelų tinklo duomenimis, kasmet apie 30 proc. jo narių investicijų būna nukreipta į dar pajamų negaunančius verslus.

G. Skaistės teigimu, vystant startuolius pirminiame etape itin svarbų vaidmenį atlieka verslo angelai.

,,Ypač sunkus pirminis etapas, kai startuolių įmonė neturi didelių pajamų, ilgos veiklos istorijos. Šioje stadijoje svarbus verslo angelų vaidmuo ir manau, kad Lietuvoje laikas žengti žingsnį, kad suteikiamos investicijos būtų patogesnės, paprastesnės“, – teigė konservatorių frakcijos atstovė.

Pagal konservatorių projektą, preliminariais skaičiavimais, visi šie siūlymai valstybės biudžetui kainuotų 1-3 mln. eurų per metus.

Skaičiuojama, kad startuolių ekosistema per dešimtmetį užaugo apie 40 kartų, joje dirba 20 tūkst. žmonių, sektorius per metus taip pat sumoka milijonus eurų mokesčių.

Anot konservatorės Gintarės Skaistės, Lietuvoje verslo angelų investicijos yra du kartus mažesnės negu Estijoje, taip pat 9 iš 10 jaunų verslų žlunga.

„Lietuvoje netrūksta idėjų, bet vis dar trūksta kapitalo, kuris padeda toms idėjoms užaugti“, – tikino buvusi finansų ministrė.

Pasak G. Skaistės, konservatorių siūloma GPM lengvata jau galioja Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje.

Paryžius, liepos 22 d. (AFP-ELTA). Per intensyvią karščio bangą antrąją birželio pusę Prancūzijoje registruotos 5 764 perteklinės mirtys. Vien tik Paryžiaus regione fiksuota 2 tūkst. daugiau mirčių nei įprastai, trečiadienį pranešė Prancūzijos sveikatos tarnyba. Ji pabrėžė, kad statistika apima visas mirčių priežastis. Kol kas nėra aišku, kiek jų tiesiogiai siejamos su karščiu. Tikslesnių skaičių tikimasi rudenį.

Padidėjęs mirčių skaičius registruotas visose amžiaus grupėse nuo 15 metų. Tačiau du trečdaliai mirusiųjų buvo vyresni nei 75 metų amžiaus. Pusė perteklinių mirčių registruota per tris dienas nuo birželio 25 iki 27 dienos.

Tokios ankstyvos, intensyvios ir ilgos karščio bangos, kaip antrąją birželi pusę, Prancūzijoje dar nėra buvę. Ji paveikė beveik visus gyventojus ir truko iš viso 16 dienų – nuo birželio 27 d. iki liepos 2-osios.

Ši karščio banga buvo ir intensyvesnė už iki šiol didžiausią karščio bangą Prancūzijoje 2003 m. kai  mirė 15 tūkst. žmonių. Pernai per visą vasarą būta iš viso 5,7 tūkst. karščio aukų. 

Mokslininkai mano, kad karščio bangų intensyvumas ir dažnumas didėja dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos.

Luanda, liepos 22 d. (AFP-ELTA). Angolos teismas skyrė dviem Rusijos piliečiams iki 11 metų įkalinimo bausmes už terorizmą ir šnipinėjimą po praėjusiais metais vykusių protestų, kurie peraugo į riaušes ir plėšikavimą, trečiadienį pranešė kai kuriems kaltinamiesiems atstovaujantis advokatas.

Liepos 28–30 d. vykusias demonstracijas sukėlė taksi vairuotojų paskelbtas streikas, kuriuo buvo protestuojama prieš degalų brangimą šioje naftos turtingoje šalyje, kurioje milijonai žmonių gyvena skurde.

Angolos vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad smurtas pareikalavo 22 žmonių gyvybių, tačiau policija tuo metu skaičiavo 30 žuvusiųjų, 200 sužeistųjų ir 1,2 tūkst. sulaikytųjų. Tai buvo vieni didžiausių neramumų per kelerius metus šioje portugališkai kalbančioje Pietų Afrikos šalyje, kurią nuo 1975 m. valdo partija MPLA.

Prokurorai kaltino minėtus rusus planavus veiklą, kuria siekta destabilizuoti Angolą, „rengiant valstybės perversmą“ ir bandant „perimti nacionalinio ekonominio turto kontrolę“. 

Kaltinamieji Levas Lakštanovas ir Igoris Ratčinas, kuriems buvo skirtos atitinkamai aštuonerių ir 11 metų laisvės atėmimo bausmės, neigė ryšius su teroristinėmis organizacijomis. Jie tvirtino, kad šalyje lankėsi kultūrinės ir komercinės veiklos tikslais.

Prokurorai teismui sakė, kad abu rusai rengė susitikimus su valdančiosios partijos ir opozicijos politikais. Jie pridūrė, kad rusai ketino teikti finansinę paramą opozicinei partijai UNITA prieš 2027 m. visuotinius rinkimus.

Rusijos ambasada kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymus pakomentuoti.

Projekto „All Eyes on Wagner“ ir Prancūzijos transliuotojo RFI atliktas tyrimas parodė, kad Angolos valdžia mano, jog abu rusai buvo susiję su „Africa Politology“ – „miglotu Rusijos tinklu, kuris vienija konsultantus ir įtakos operacijų vykdytojus, lobistus ir teisininkus bei valstybių ekspertus, teikiančius politines konsultacijas tarnaujant Rusijos įtakai“.

Kaltinimai dar buvo pateikti Carlosui Tome – Angolos sporto žurnalistui, kuriam buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, o pagrindinės opozicinės partijos UNITA jaunimo sparno generalinis sekretorius Francisco de Oliveira buvo išteisintas.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktiems angoliečiams atstovavęs Davidas Guzas pareiškime teigė, kad „prokurorai nusprendė, jog negali sutikti su teismo sprendimu, ir pateikė skundą, turintį stabdomąjį poveikį“.

Gaza, liepos 22 d. (dpa-ELTA). Islamistinė organizacija „Hamas“, pasak naujojo jos vadovo Khalilo al Hayya, tęs ligšiolinį kursą. Savo pirmojoje kalboje po išrinkimo pirmadienį jis pareiškė, kad pirmaeilis tikslas yra vėl užtikrinti orų gyvenimą Gazos Ruožo gyventojams.

Kh. al Hayya pareikalavo nutraukti Izraelio karines operacijas, laikytis visapusiškų paliaubų bei išvesti Izraelio pajėgas. Jis ragino daryti spaudimą Izraeliui, kad šis vykdytų savo įsipareigojimus, numatytus tarpininkaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasiektame Artimųjų Rytų taikos plane.

Taikos planas, be kita ko, numato „Hamas“ nusiginklavimą. Tai laikoma sąlyga Gazos Ruožo atstatymui. Šio klausimo naujasis grupuotės lyderis savo  kreipimesi nekomentavo.

Gazos Ruože nuo 2025 m. spalio galioja paliaubos. Tačiau vis vyksta mirtinos Izraelio atakos ar ginkluoti incidentai. Skirtingais duomenimis, Izraelis kontroliuoja 65–70 proc. palestiniečių teritorijos. Artimųjų Rytų ekspertų teigimu, „Hamas“ pavyko sustiprinti savo valdymą judėjimo kontroliuojamoj teritorijoje.

65-erių Kh. al Hayya gimė Gazos Ruože, tačiau jau kelerius metus daugiausiai laiko praleidžia Katare. Pernai Izraelio karinės oro pajėgos bandė smogti „Hamas“ vadovybei Kataro sostinėje Dohoje – anot pranešimų, vienas taikinių buvo Kh. al Hayya. Tačiau, „Hamas“ duomenimis, ataka nepavyko. Keturi Kh. al Hayya sūnūs žuvo per Izraelio atakas, įskaitant per smūgį Dohoje.

„Hamas“ pirmadienį paskelbė, kad naujuoju savo politinio biuro vadovu išrinko grupuotės vyriausiąjį derybininką netiesioginėse derybose dėl paliaubų su Izraeliu Kh. al Hayya.

Sofija, liepos 22 d. (dpa-ELTA). Nepaisant Irano perspėjimo, Bulgarijos parlamentas leido  karinėje bazėje šalies rytuose dislokuoti iki aštuonių JAV karinių degalų pildymo lėktuvų ir 250 karių. Jie „rems JAV operacijas konflikte su Iranu“, teigiama atitinkame JAV prašyme, kurį cituoja bulgarų žiniasklaida. Degalų pildymo lėktuvai ir kariai ateinančiomis dienomis turėtų atvykti į Bezmerą Rytų Bulgarijoje ir likti bazėje iki spalio 1 d.

„JAV yra pagrindinė mūsų sąjungininkė saugumo srityje, – per posėdį parlamente pabrėžė buvęs valstybės vadovas, o dabar ministras pirmininkas Rumenas Radevas. – Jei nesilaikysime savo įsipareigojimų JAV, kaip tada galime tikėtis, kad jie vykdys savo įsipareigojimus mums?“  Už balsavo 135 parlamentarai, pirmiausiai – iš jo valdančiosios centro kairės partijos „Pažangi Bulgarija“ (PB). 13 parlamentarų buvo prieš ir du susilaikė. Iranas buvo įspėjęs Bulgariją dėl tokio žingsnio.

Penkių netoli Bezmero bazės esačių vietovių merai priešinosi planuojamam dislokavimui, nes jis susijęs su Irano karu. Bendrame pareiškime jie kalbėjo apie gyventojų susirūpinimą.

„Kategoriškai atmestina, kad iš Bulgarijos teritorijos būtų vykdomi kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose“, – kalbėjo R. Radevas, kuris yra buvęs naikintuvo pilotas ir ginkluotųjų oro pajėgų vadas. Jis atkreipė dėmesį į  JAV pajėgų Europoje vadovybės pareiškimą, kad JAV imsis priemonių atremti potencialias grėsmes Bulgarijai.

Kyjivas, liepos 22 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos laikinasis gynybos ministras Jevhenijus Chmara kalbėjosi su naujai paskirtu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu generolu majoru Mychaila Drapatu ir po pokalbio pareiškė, kad Ukraina ir toliau visomis turimomis priemonėmis darys karinį ir technologinį spaudimą Rusijai.

Tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerija, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Ukraina ir toliau visomis turimomis priemonėmis darys karinį ir technologinį spaudimą Rusijai. Aptariau tai su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu generolu majoru Mychaila Drapatu. Visiškai pasitikiu generolu majoru Drapatu, kurį man vakar buvo garbė nominuoti į vyriausiojo vado postą. Susitarėme būti atviri vienas su kitu ir spręsti bet kokius nesutarimus, atsižvelgdami į Ukrainos kariškių interesus. Kartu vykdysime prezidento nurodymus ir sukursime sąlygas maksimaliam mūsų gynybos pajėgų veiksmingumui“, – sakė J. Chmara.

Pasak jo, brigadų ir korpusų vadai išdėstė konkrečius iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria Ukrainos gynybos pajėgos.

„Mūsų pirmieji žingsniai – remti fronto liniją, stiprinti mūsų partnerių paramą ir kuo labiau perkelti karą į agresoriaus teritoriją. Siekdami šių tikslų, užtikrinsime, kad fronto linijos daliniai turėtų stabilią ir lanksčią prieigą prie veiksmingų pajėgumų, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus, tuo pačiu tobulindami naujas technologijas ir asimetrinius sprendimus“, – tvirtino J. Chmara.

Jis pridūrė, kad Ukrainos tikslas išlieka nepakitęs: užtikrinti technologinį pranašumą prieš Rusijos pajėgas, kartu apsaugant Ukrainos karių gyvybes taikant technologines naujoves. J. Chmara pažymėjo, kad ginkluotosios pajėgos turėtų plėsti pajėgumus, kurių veiksmingumas jau buvo įrodytas, įskaitant giluminių ir vidutinio nuotolio smūgių operacijas, nepilotuojamas robotizuotas sistemas ir kitus sprendimus, kurie padeda apsaugoti karius ir veiksmingiau naikinti priešo taikinius.

„Su vyriausiuoju vadu taip pat aptarėme savo ateities viziją. Laikomės tokios pat pozicijos dėl Ukrainos gynybos pajėgų vystymo. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pritarė mūsų vizijai. Dabar rengiame strategiją ir praktinius žingsnius, kaip užbaigti karą Ukrainos sąlygomis ir priversti Rusiją sutikti su ilgalaike taika“, – nurodė J. Chmara.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, V. Zelenskis antradienį paskelbė, kad naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu taps generolas majoras M. Drapatas. Jis taip pat sakė, kad bus atnaujinta generalinio štabo struktūra, ir pažymėjo, jog susitikime su Oleksandru Syrskiu ir generalinio štabo viršininku Andrijumi Hnatovu aptarė būsimus tarnybos susitarimus bei tvarkingą pareigų perdavimą.

J. Chmara laikinuoju Ukrainos gynybos ministru oficialiai dirba nuo liepos 20 d.

Vilnius, liepos 22 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 22 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Trečiadienį Apeliacinis teismas nusprendė, kad Seimo narys „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto menkinimo. Nors nuosprendis įsiteisėjo iškart, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, ką R. Žemaitaitis ir rengiasi daryti. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva privalo tirti įtarimus dėl galimai valstybės teritorijoje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lėšomis įkurto slapto CŽV kalėjimo. 

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Apeliacinis teismas nusprendė, kad parlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto menkinimo. Teismas padidino anksčiau Seimo nariui skirtą baudą nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. Šiuo sprendimu teisėjų kolegija atmetė R. Žemaitaičio ir jo gynėjo skundus, kuriais jie siekė išteisinimo. Pats parlamentaras tokį nuosprendį pavadino politizuotu ir teigė, jog jį skųs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad apkaltos procedūra R. Žemaitaičiui galėtų būti pradėta tik įsiteisėjus galutiniam – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) – sprendimui arba jeigu nebūtų apskųstas šiandienos Apeliacinio teismo nuosprendis. Pagal Seimo statutą, jei parlamentaras yra teismo įsiteisėjusius sprendimu pripažįstamas kaltu baudžiamojoje byloje, naikinamas jo mandatas. R. Žemaitaitis trauktis iš parlamento nesiruošia. Tiesa, 2024 m. Konstituciniam Teismui konstatavus, kad „Nemuno aušros“ lyderis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, politikas, nesulaukęs balsavimo dėl jo pašalinimo, pats atsisakė Seimo nario mandato. 

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva privalo tirti įtarimus dėl galimai valstybės teritorijoje JAV lėšomis įkurto slapto CŽV kalėjimo. Jo teigimu, tai yra valstybės garbės reikalas. Anot ministro, neturime teisės šio klausimo palikti uždengto, nes tas užtušavimas meta dėmę ant visų, kurie yra bet kokioje pozicijoje valstybėje – ar buvo praeityje, ar yra dabar. Anksčiau skelbta, kad prezidentūra abejoja, ar šioje istorijoje reikia dar vieno tyrimo. Kaip prieš kurį laiką sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, tai neįneštų daugiau aiškumo. Seimo pirmininkas Juozas Olekas mano, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) finansinės baudos, kaip konstatuota, mūsų šalyje kalintiems asmenims, yra mokamos už pastatą. Jis priminė, kad 2009 metais šiuo klausimu vyko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas. Jo išvadose konstatuota, kad Lietuvoje buvo sąlygos kalinti žmones, tačiau nepavyko įrodyti, jog kaliniai buvo atvežti į mūsų šalį ir čia laikomi. Lietuva EŽTT yra pralaimėjusi kelias bylas dėl slapto CŽV kalėjimo. Liepos pradžioje naujienų portalas „15 min“ pranešė, kad Strasbūro teismas konstatavo, jog terorizmu „al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 metais buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje. 2018-aisiais EŽTT nusprendė, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas, jame kalintas Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaydah. Tuo metu 2024 metais dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al-Hawsawiui buvo priteista 100 tūkst. eurų. 

Šeštadienį vyksiančiuose Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko rinkimuose dalyvaus du politikai – laikinai partijai vadovaujantis europarlamentaras Virginijus Sinkevičius ir sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis. Į partijos vadovo postą demokratų skyriai buvo iškėlę keturis kandidatus. Be V. Sinkevičiaus ir L. Kukuraičio, kandidatais taip pat siūlyti energetikos ministras Lukas Savickas ir parlamentaras Algirdas Butkevičius. Tačiau pastarieji kandidatūras atsiėmė. V. Sinkevičiaus kandidatūrą iškėlė daugiausiai partijos skyrių – net 40, L. Kukuraičio – keturi.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako, kad yra vertinamas Latvijos prašymas skirti didesnę pagalbą kovojant su nelegalia migracija iš Baltarusijos. Kartu jis akcentavo, kad prioritetas yra teikiamas mūsų sienos saugumui, be to, esą Latvija priemonių turi imtis ir pati – pavyzdžiui, pasitelkti kariuomenės pajėgumus. „Mes vertiname visą jų išsakytą poreikį, ko jie norėtų, kiek galime padėti. Bet mano, kaip ministro, prioritetas yra mūsų sienos saugumas, ir nėra taip, kad mūsų pasieniečiai sėdi namuose ir nieko neveikia, kažko tik laukia, kol galėsime kažkur išsiųsti. Mes naudojame tuos pajėgumus, kuriuos šiaip naudojame savo sienos apsaugai. Tiesiog vertiname galimybes, kur mes galime juos patraukti, panaudoti juos kaip pagalbą Latvijai, ir tikimės surasti galimybių“, – Eltai trečiadienį teigė vidaus reikalų ministras. Pastaruoju metu kaimyninė šalis patiria didelį neteisėtos migracijos iš Baltarusijos spaudimą. Reaguodama į tai, Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnyba du kartus siuntė pasieniečių grupes pagalbos misijoms. Į Latviją abu kartus buvo siunčiama po 9 pasieniečius – jie kaimynams padeda saugoti sieną. Tiesa, Lietuvoje praėjusią savaitę viešėjęs Latvijos vidaus reikalų ministras Janis Dombrava LRT televizijai užsiminė, kad iš Lietuvos tikėtųsi pagalbos atsiunčiant bene šimtą pareigūnų.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas palaiko socialdemokratų sprendimą pakeisti parlamento Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską. Nors dėkoja kolegai už darbą priimant LRT įstatymo pataisas, J. Olekas mano, kad veiklos komitete organizavimas galėtų būti sklandesnis. K. Vilkauską turėtų pakeisti buvusi kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. Seimo pirmininko nuomone, ši socialdemokratė komiteto darbui suteiktų daugiau ramybės ir organizuotumo. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad laiko kitų metų valstybės biudžeto formavimui ministerija dar turi, o pagrindiniai darbai prasidės rugpjūtį. Vyriausybė dar kovą patvirtino planą, kaip bus rengiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas – derybas dėl būsimo laikotarpio šalies viešųjų finansų plano pradėti planuojama vasarą.

Finansų ministras sako, kad padidėjusi naftos kaina rinkose nėra „katastrofiška“ ir kalbėti apie tokias galimas priemones, kaip laikiną akcizo sumažinimą, dar anksti. Pasak jo, priemones būtų galima svarstyti naftos kainai rinkose viršijus 100 eurų už barelį ribą. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Brent naftos kaina rinkoje pirmadienį siekė 89,22 JAV dolerio už barelį. Vidutinė benzino kaina antradienio rytą Lietuvos degalinėse šoktelėjo 5,7 proc., o dyzelinas brango 4,7 proc. Dyzelino kainos degalinėse svyravo nuo 1,73 euro iki 2,09 euro už litrą, benzino – nuo 1,66 euro iki 1,95 euro už litrą. 

Nerūšiuotų atliekų krizė sostinėje išspręsta, tačiau problemų toliau kyla dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdančios bendrovės „Energesman“, kuri priima tik dalį bioskaidžių atliekų. Taip trečiadienį teigė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Marius Švaikauskas. Bendrovei „Energesman“ skelbiant, kad VAATC jai yra skolingas, pats centro vadovas tikino, kad jokios skolos nėra, teigė, kad būtent privati bendrovė pažeidė sutarties sąlygas, jų neišpildė ir kartu sutrikdė atliekų priėmimą.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Ukrainos prezidentas atleido vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą Oleksandrą Syrskį ir į jo vietą paskyrė Ukrainos Jungtinių pajėgų vadavietės vadą generolą majorą Mychailą Drapatą. Taip Volodymyras Zelenskis reagavo į kelias dienas besitęsiančius protestus Ukrainoje dėl populiaraus gynybos ministro Mychailos Fedorovo atleidimo. Demonstrantai, be kita ko, reikalavo atleisti O. Syrskį. Tai jau antras kartas nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį, kai V. Zelenskis keičia kariuomenės vadą. Prieš O. Syrskį juo buvo Valerijus Zalužnas, kuris šiuo  metu eina Ukrainos ambasadoriaus Londone pareigas. M. Drapatas trečiadienį teigė gavęs iš Ukrainos prezidento nurodymą tęsti ir stiprinti okupantų pajėgų puolimą visose srityse.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad amerikiečių pajėgos bombarduos Irano civilinę infrastruktūrą kiekvieną kartą, kai Teheranas apšaudys laivus strategiškai svarbiame Hormuzo sąsiauryje. Irano ir JAV paliaubos, dėl kurių buvo sutarta birželio viduryje, praktiškai žlugo šį mėnesį įsiplieskus kovoms dėl šio pasaulio naftos ir dujų transportui gyvybiškai svarbaus sąsiaurio, kuris tebėra iš esmės uždarytas. JAV vienuoliktą parą iš eilės rengia dieninius ir naktinius smūgius prieš taikinius Irane, o Teheranas atsakydamas apšaudo JAV sąjungininkes ir karinius išteklius visame regione. Dėl šių susirėmimų „Brent“ rūšies naftos kaina trečiadienį pirmą kartą per beveik šešias savaites perkopė 95 JAV dolerių už barelį ribą. JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį pareiškė, kad karas su Iranu Vašingtonui jau kainavo apie 37,5 mlrd. dolerių.

Prie Lietuvos 2025 m. inicijuoto teismo proceso prieš Baltarusiją kaip trečioji šalis prisijungė Rusija. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) 2025 gegužės 18 d. pranešė, kad Lietuva padavė Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės pasienyje. Baltarusijos pasienio tarnybos, pasak URM, nepaisė pakartotinių prašymų bendradarbiauti ir atsisakė dirbti su Lietuvos institucijomis. Maskva savo pareiškime skundžiasi „bandymais iškreipti tarptautinių sutarčių turinį siekiant vesti „teisinį karą“ prieš geopolitinius priešininkus“, esą kenkiančiais „tarptautinės teisės pagrindams“ ir vedančiais „prie tarptautinių teisminių institucijų politizavimo“. Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, dalyvavimą procese esą lėmė „sąžiningas ketinimas išlaikyti stabilų ir teisingą atitinkamų tarptautinių sutarčių aiškinimą, išvengti nepagrįstai plačios interpretacijos, kuri pakenktų jų veiksmingumui, ir taip sustiprinti jų teisinį režimą“.

Briuselis, liepos 22 d. (AFP-ELTA). Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA) dėl Irano atakų įspėjo Europos oro bendroves dėl skrydžių virš Jordanijos.

„Besikartojančios Irano atakos“ dronais ir raketomis bei Jordanijos oro gynybos sistemų aktyvavimas „didina riziką“, trečiadienį laiške oro bendrovėms pareiškė EASA. Tai esą galioja „visiems aukščiams ir skrydžio zonoms“ minėtoje oro erdvėje.

Jordanija pastaruoju metu ne kartą tapo Irano atakų taikiniu. Trečiadienį Jordanijos kariuomenė pareiškė numušusi keturias Irano raketas ir keturis dronus. Dar dvi raketos nukrito negyvenamoje teritorijoje. Antradienį Irano revoliucinė gvardija, jos pačios duomenimis, smogė JAV karių bazei netoli sienos su Sirija. Penktadienį Jordanijoje per Irano atakas žuvo du amerikiečių kariai. 

ES nerekomenduoja skristi ir per Bahreino, Kuveito, Jungtinių Arabų Emyratų ir Kataro oro erdvę bei virš Omano įlankos. Turėtų būti vengiama ir skrydžių virš Irano, Irako bei Libano.

Tačiau Europos oro bendrovių skrydžių tvarkaraščiams tai vargu ar turės įtakos. Skrisdamos tarp Europos ir Azijos, jos dažniausiai renkasi maršrutus virš Egipto ir Saudo Arabijos. 

Tuo tarpu Artimųjų ir Viduriniųjų Rytų oro bendrovės tęsia skrydžius virš Jordanijos, rodo skrydžių stebėjimo svetainės „Flightradar24“ duomenys.